Savanoriškos organizacijos: svarbūs tikslai ir funkcijos

Kai kurie iš šių savanorių organizacijų tikslų ir funkcijų gali būti aptariami taip:

Demokratinėje, socialistinėje ir gerovės visuomenėje savanoriškos organizacijos yra būtinos ir atlieka daug funkcijų savo narių gerovei, šalies vystymuisi ir visuomenės bei tautos integracijai ir solidarumui.

i) Žmogus yra prigimtinis. Jame būtinas noras veikti grupėse. Todėl žmonės sudaro grupes ir asociacijas, kurios savanoriškai naudojasi ir kitiems, siekdamos visapusiško ir turtingesnio gyvenimo, kaip atsispindi savanoriškose asociacijose, įkurtose skatinant rekreacinę ir kultūrinę veiklą, socialines paslaugas, profesinius interesus ir kt.

(ii) Pluralistinei visuomenei su demokratine sistema reikia daug nepriklausomų, savanoriškų nevyriausybinių asociacijų, kaip buferio tarp asmens ir valstybės, neleidžiančios vyriausybei plėtoti monopolijos įvairiose srityse. Savanoriškos organizacijos įtraukia piliečius į kilnus reikalus ir vengia valdžios koncentracijos vyriausybės rankose ir taip tarnauja kaip elektros pertraukikliai. Savanorių grupės pasidalijimas valdžia neleidžia vyriausybei kurti monopolinio požiūrio į paslaugų organizavimą.

iii) jie leidžia asmenims išmokti grupių pagrindus ir politinius veiksmus dalyvaujant jų privačių organizacijų valdyme.

iv) Organizuotas savanoriškas veiksmas padeda grupėms ir asmenims, turintiems įvairius politinius ir kitus interesus, prisidėti prie nacionalinio solidarumo jausmo stiprinimo ir skatina dalyvaujantį demokratijos pobūdį.

v) Valstybė neturi reikiamų finansinių išteklių ir darbuotojų, kad patenkintų visus savo piliečių poreikius. Todėl ji gali būti atsakinga už minimalių jų poreikių tenkinimą. Savanoriškos organizacijos, didindamos papildomus išteklius, tenkina neužtikrintus poreikius ir praturtina vietos gyvenimą.

(vi) Savanoriškos organizacijos taip pat padeda regiono valstybei, kuri yra jos išskirtinė atsakomybė, tačiau už kurias ji turi ribotus šaltinius ir atlieka tokias funkcijas gerokai geriau nei valstybinės organizacijos.

Pavyzdžiui, švietimas yra valstybės atsakomybė, tačiau savanoriškų organizacijų valdomos ir valdomos švietimo įstaigos yra žymiai didesnės nei valdžios institucijos, o pastarosios yra geros kokybės, atsižvelgiant į lankstumą, gebėjimą eksperimentuoti, novatorišką dvasią ir kitas dorybes.

Tas pats pasakytina ir apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kuris vėl yra valstybės atsakomybė. Tačiau filantropinių ir labdaros įstaigų remiamos ligoninės yra gerai žinomos dėl geresnės priežiūros ir susirūpinimo lyginant su valstybinėmis ligoninėmis.

vii) Savanoriškos organizacijos turi ne tik vaidmenį, bet ir ii) pripažintų valstybės pareigų sritį, tačiau jos taip pat gali įsitraukti į naujus poreikius, dirbti naujose srityse, atskleisti socialinius blogis ir atkreipti dėmesį į iki šiol be priežiūros ir nepatenkintus poreikius. Jie gali veikti kaip besivystančios vystymosi revoliucijos valdytojai ir kalnakasiai.

Jie gali veikti kaip žvalgybos būrys. Jie gali būti pokyčių pirmtakai ir numatyti bei imtis veiksmų, kad ji taptų mažiau skausminga. Jie gali siekti pažangos vystymosi, todėl laikui bėgant jie gali padėti valstybei išplėsti savo veiklą platesnėse srityse, tokiu būdu didinant nacionalinį minimumą.

(viii) jie suteikia galimybių tiems asmenims, kodėl nemėgsta dalyvauti valstybės veikloje per politiką ir valdžią, bet organizuoti savanoriškas grupes, tokiu būdu paverčiant jų talentą, patirtį ir paslaugų dvasią, kad visuomenė galėtų keistis siekiant patenkinti atitinkamų žmonių poreikius ir siekius bei praturtinti gyvenimą.

ix) jie veikia kaip stabilizuojanti jėga, suvirindami žmones su tokiomis grupėmis, kurios nėra politiškai motyvuotos, ir nėra susirūpinęs dėl vienos ar kitos politinės partijos turto, užfiksuojančio vyriausybės galią, bet yra aukščiau partijos politikos ir domisi kitomis sritimis; nacionalinio integravimo ir koncentracijos ne politiniais klausimais.

(x) Jie taip pat atlieka narių ir plačiosios visuomenės švietimo apie vyriausybės programas apie jų gerovę, jų teises ir pareigas, taip pat gali pasiūlyti konstruktyvią kritiką dėl neteisingos politikos ir veiklos. valdytojų be baimės ir drąsos įsitikinimų, įpareigojančių vyriausybę atlikti būtinus koregavimus, kad būtų atsižvelgta į visuomenės požiūrį, kurį gali paveikti tokios politikos kryptys ir veiksmai, kaip ir patirtis, susijusi su planuojamų genčių ir aplinkos išsaugojimo programa. išsaugojimas.

xi) stengtis atitikti specialius specialių interesų ir specialių grupių, pvz., amžiaus, neįgaliųjų, moterų, vaikų, ir tt, kurių valstybė negali tinkamai patenkinti dėl finansinio trūkumo, reikalavimus. Amžius-Indija ir pagalbos amžius yra savanoriškos organizacijos, užsiimančios pagyvenusių žmonių gerovės programomis.

Indijos vaikų gerovės taryba užsiima vaikų gerove. Indijos moterų gerovės tarnyba dirba moterų gerovės srityje. Visa Indijos ex-karių gerovės asociacija rūpinasi buvusių karių gerove. Panašiai yra tūkstančiai savanorių asociacijų, kurios rūpinasi atstovaujamų grupių interesais.

(xii) Jie turi geresnes galimybes veikti savo pačių pasitenkinimo požiūriu, taip pat ir savo klientų labui, nes jie gali nustatyti asmenų, grupių ir bendruomenių, kurie yra arti jų poreikių, poreikius ir suformuluoti tinkamas programas, kad galėtų juos patenkinti; būtini pokyčiai ir pakeitimai, atsižvelgiant į patirtį, įgytą jų įgyvendinimo procesuose, susiję su žmonių dalyvavimu, reikalingų lėšų pritraukimu ir visuomenės pasitikėjimu bei bendradarbiavimu žmogiškojo susiliejimo, žmogaus šilumos ir užuojautos dėka, kurių vyriausybinės organizacijos biurokratai negali.

Apibendrinant galima teigti, kad savanoriškų organizacijų pagrindinės funkcijos yra konkrečios pagrindinių laisvės jungtis į asociacijas išraiška, asmenų, grupių ir bendruomenių poreikių nustatymas ir projektų bei programų inicijavimas, kad jie galėtų juos patiems arba su dotacijomis. vyriausybė, dalijantis valstybės atsakomybę už būtiniausių piliečių poreikių tenkinimą, apimančias neatskleistų ir nepatenkinamų poreikių sritis, užkertant kelią vyriausybės monopolinėms tendencijoms, suteikiant galimybes žmonėms, kurie pralenkia tarnystės ir pasišventimo dvasia, organizuoti save skatinti visuomenės gerovė, piliečių informavimas apie jų teises ir pareigas bei informavimas apie vyriausybės politiką ir programas, kurios buvo numatytos ir pradėtos jų gerovei, sutelkiant viešąją paramą per reklamines kampanijas, didinant funkcinius išteklius, prisidedant prie įmokų ir donorų, ir pagaliau organizuojant nešališką veiklą ir ne politinis pobūdis w visuomenės gyvenimą, praturtinant piliečių gyvenimą ir tautos pažangą.