6 Pagrindiniai planavimo apribojimai bet kurioje organizacijoje

Planavimas reikalingas tiek verslo, tiek ne verslo organizacijose. Kai kurie žmonės mano, kad planavimas grindžiamas būsimais numatymais, ir nieko neaišku apie ateitį. Todėl tai yra nenaudingas procesas.

Image Courtesy: countryoffice.unfpa.org/filemanager/files/lao/FP%20Meeting1.jpg

Tiesą sakant, šie žmonės nurodo planavimo sunkumus. Jei planavimas turi būti sėkmingas ir tikslingas, vadovai turi žinoti apie šiuos sunkumus ir planavimo apribojimus.

Toliau pateikiami planavimo apribojimai:

(1) Planavimas sukuria standumą:

Nors lankstumo kokybė būdinga planavimui, tai reiškia, kad esant poreikiui gali būti imtasi pakeitimų, tačiau reikia pripažinti, kad yra tik nedideli pakeitimai. Dideli pokyčiai nėra nei organizacijos, nei organizacijos interesai.

Kadangi neįmanoma pakeisti pageidaujamų pokyčių pagal pasikeitusias situacijas, organizacija praranda daug galimybių uždirbti pelną. Siekiant šio riboto planavimo lankstumo, atsakingi ir vidaus, ir išorės veiksniai. Šie faktai vadinami vidiniu ir išoriniu nelankstumu.

Jie yra šie:

i) Vidinis nelankstumas:

Planuojant organizacijos tikslus, nustatomos jo politikos kryptys, procedūros, taisyklės, programos ir kt. Labai sunku atkurti pokyčius. Tai vadinama vidiniu nelankstumu,

ii) Išorinis nelankstumas:

Išorinis nelankstumas - tai įvairūs išoriniai veiksniai, dėl kurių planavimas yra ribotas.

Šie veiksniai nepriklauso nuo planuotojų. Tarp jų yra: politinis klimatas, ekonominiai pokyčiai, techniniai pokyčiai, gamtos nelaimės, konkurentų politika ir kt.

Pavyzdžiui, politiniame kontekste, dėl pokyčių, nauja vyriausybė pristato naują prekybos politiką, mokesčių politiką, importo politiką ir kt. Visi šie pokyčiai daro bet kokią beprasmių atliekų planavimą. Panašiai, konkurentų politikos pakeitimas staiga daro netinkamą visų tipų planavimą.

(2) Dinaminėje aplinkoje planavimas neveikia:

Planavimas grindžiamas būsimų įvykių numatymu. Kadangi ateitis yra neaiški ir dinamiška, ateities prognozės ne visada yra teisingos. Todėl, norint apsvarstyti planavimą kaip sėkmės pagrindą, tarsi šuolis tamsoje.

Paprastai ilgesnis planavimo laikotarpis tampa mažiau veiksmingas. Todėl galima teigti, kad planavimas neveikia dinamiškoje aplinkoje.

Pavyzdžiui, bendrovė tikėjosi, kad vyriausybė ketina leisti eksportuoti tam tikrą produktą. Šia viltimi ta pati įmonė pradėjo gaminti šį produktą. Tačiau vyriausybė neleido eksportuoti šio produkto. Tokiu būdu netinkamas numatymas parodė, kad visi planai buvo neteisingi arba neteisingi. Jis atnešė nuostolių, o ne pelną.

(3) Planavimas sumažina kūrybiškumą:

Planuojant visos veiklos, susijusios su organizacijos tikslų pasiekimu, yra iš anksto nustatytos. Todėl visi dirba taip, kaip jie buvo nukreipti, ir kaip tai aiškiai nurodyta planuose.

Todėl ji tikrina jų įtikinamumą. Tai reiškia, kad jie nemano, kad yra tinkamų būdų atrasti naujas alternatyvas. Terry teigimu, „Planavimas stranguluoja darbuotojų iniciatyvą ir verčia juos dirbti nelanksti“.

(4) Planavimas apima didžiules išlaidas:

Planavimas yra nedidelis darbas, tačiau jo procesas yra labai didelis. Planavimas tampa prasmingas tik po ilgos trasos. Šiam keliui užtrukti reikia daug laiko.

Per visą šį laikotarpį vadovai lieka užimti daug informacijos ir ją analizuodami. Tokiu būdu, kai tiek daug žmonių išlieka užsiėmę ta pačia veikla, organizacijai tenka susidurti su didžiulėmis išlaidomis.

(5) Planavimas yra daug laiko reikalaujantis procesas:

Planavimas yra palaima, kai susiduriama su tam tikra padėtimi, tačiau dėl savo ilgo proceso ji negali susidurti su staigaus ekstremaliomis situacijomis. Staigios ekstremalios situacijos gali būti tam tikros nenumatytos problemos ar pelno galimybės, be to, iš anksto nebuvo planuota visų šių situacijų ir dabar reikia nedelsiant priimti sprendimą.

Esant tokiai situacijai, jei vadybininkas mano, kad planavimo procesas turi būti baigtas prieš priimant tam tikrą sprendimą, gali būti, kad situacijos gali pablogėti arba pelno uždirbimo tikimybė gali būti prarasta. Taigi planavimas yra daug laiko reikalaujantis, ir tai vėluoja.

(6) Planavimas negarantuoja sėkmės:

Kartais vadovai mano, kad planavimas sprendžia visas jų problemas. Toks mąstymas daro juos nepaisydamas savo tikro darbo ir organizacija turi susidurti su neigiamu tokio požiūrio poveikiu.

Tokiu būdu planavimas suteikia vadovams klaidingą saugumo jausmą ir daro juos neatsargiai. Todėl galime pasakyti, kad paprastas planavimas neužtikrina sėkmės; greičiau turi būti dedamos pastangos.