Įvairūs pirminių duomenų rinkimo būdai

Pirminiai duomenys gali būti renkami stebint arba tiesiogiai per pokalbį su respondentais vienoje ar kitoje formoje. Yra keletas būdų rinkti pirminius duomenis.

Tai gali būti:

i) stebėjimo metodas;

ii) Interviu metodas,

iii) klausimyno metodas;

iv) Tvarkaraščio metodas.

i. Stebėjimo metodas:

Stebėjimo metodu informacija ieškoma tyrėjo tiesioginiu stebėjimu, neprašant respondento. Pagrindinis šio metodo pranašumas yra tas, kad jis yra laisvas nuo subjektyvaus šališkumo, nes jis yra laisvas nuo respondentų noro. Tačiau tai yra brangus ir daug laiko reikalaujantis metodas. Be to, šiuo metodu teikiama informacija yra labai ribota, o kai kurie labiau užimantys žmonės, kaip antai vadovai, gali būti neprieinami tiesioginiam stebėjimui.

ii. Interviu metodas:

Pirminiai duomenys gali būti renkami asmeniniais pokalbiais arba per pokalbius telefonu:

(a) Asmeniniuose pokalbiuose apklausėjas apskritai užduoda klausimus tiesioginio kontakto metu. Interviu būdu galima gauti daugiau ir patikimesnės informacijos. Asmeninę informaciją galima lengvai gauti pagal šį metodą. Tačiau tai yra labai brangus ir daug laiko reikalaujantis metodas, ypač kai imamasi didelių ir plačiai paplitusių geografinių pavyzdžių. Tam tikros rūšies respondentai, pvz., Pareigūnai, vadovai arba didelių pajamų grupių žmonės, gali būti lengvai prieinami.

Šiuo metodu respondentas gali pateikti neteisingą ir įsivaizduojamą informaciją. Siekiant veiksmingo interviu, turėtų būti geras ryšys su respondentais, kuriuos dažnai sunku sukurti. Už gerą rezultatą interviu turėtų būti draugiškas, mandagus, pokalbis ir nešališkas, kuriam reikalingas tinkamas mokymas.

(b) Telefoninio pokalbio metu susisiekiama su respondentais telefonu.

Pagrindiniai pokalbių telefonu privalumai:

i) Jis yra lankstesnis ir greitesnis nei kiti metodai.

(ii) Tai pigiau ir mažiau laiko.

(iii) Atšaukimas yra paprastas ir atsakymai gali būti užregistruoti nesukeldami respondentų.

(iv) Kartais galima kreiptis į respondentus, kurie kitaip negali susisiekti dėl vienos ar kitos priežasties.

v) Nereikalaujama personalo ir būtų galima plačiau atstovauti imčiai.

Šis metodas taip pat turi keletą trūkumų. Pavyzdžiui, apklausos taikomos tik tiems respondentams, kurie turi telefoninius įrenginius, ir respondentams skiriama mažai laiko apsvarstytiems atsakymams. Tai netinka intensyvioms apklausoms, kuriose reikalingi išsamūs atsakymai į įvairius klausimus.

iii. Klausimyno metodas:

Šiuo metodu atitinkamam asmeniui siunčiamas klausimynas, kuriame prašoma atsakyti į klausimus ir grąžinti klausimyną. Šis metodas yra plačiausiai taikomas įvairiuose žmogaus ir ekonomikos geografijos tyrimuose.

Toliau pateikiami pagrindiniai šio metodo privalumai:

(i) Yra nedidelių sąnaudų, net jei visata yra didelė ir geografiškai paplitusi.

(ii) Jis yra laisvas nuo apklaustojo šališkumo, nes atsakymai yra atsakovo žodžiai.

(iii) Taip pat lengvai pasiekiami respondentai, kurie nėra lengvai prieinami. Be to, respondentams suteikiama pakankamai laiko gerai apgalvotiems atsakymams.

Pagrindiniai šio metodo trūkumai yra šie:

i) žemas tinkamai užpildytų klausimynų grąžinimo lygis.

(ii) Jis gali būti naudojamas tik tada, kai respondentai yra išsilavinę ir bendradarbiauja.

iii) klausimyno kontrolė gali būti prarasta, kai tik ji bus išsiųsta.

iv) Sunku žinoti, ar norintys respondentai yra iš tikrųjų reprezentatyvūs.

(v) Tikėtina, kad šis metodas bus lėčiausias iš visų.

iv. Tvarkaraščio metodas:

Šis duomenų rinkimo metodas labai panašus į duomenų rinkimą per klausimynus, mažai skiriasi tuo, kad sąrašus (kuriuose yra klausimų rinkinys) užpildo specialiai šiam tikslui paskirti skaitytojai. Surašytojai paaiškina tyrimo tikslus ir uždavinius, taip pat pašalina sunkumus, kuriuos bet kuris respondentas gali jausti suvokdamas konkretaus klausimo poveikį.

Šis metodas yra labai naudingas išsamiuose tyrimuose ir gali sukelti gana patikimus rezultatus. Tačiau jis yra labai brangus ir paprastai priimamas atliekant vyriausybinių agentūrų ar kai kurių organizacijų atliekamus tyrimus. Gyventojų surašymas visame pasaulyje vykdomas taikant šį metodą.

Pasirenkant tinkamą metodą, reikia atsižvelgti į tikslą, studijų pobūdį ir apimtį, laiko ir lėšų prieinamumą bei reikalaujamą tikslumo lygį.