Rocks savybės

Akmenų mechaninės savybės priklauso nuo:

1. Kokybinė ir kiekybinė akmens mineralinė sudėtis.

2. Roko struktūra (granulomero sudėtis) ir tekstūra, kristalų vidinė struktūra, kristalinio cemento charakteristika ir savybės.

Galutinis uolienų stiprumas nustatomas bandant mėginius, kad jie būtų sunaikinti suspaudžiant, įtempiant, lenkiant ir kirpiant. Daugelis smėlio akmenų, kurie, nepaisant didelio kvarco kiekio, turi labai mažą stiprumą ir bus pavyzdys, kaip uolienų stiprumas priklausys nuo mineralinių grūdų. Labai nelygūs smulkūs grūdai suteikia didesnį stiprumą nei smiltainis su nevienodo dydžio valcuotais grūdais.

Stiprumo samprata nėra paprasta, nes ji panaši į atsparumą spaudimui, įtempimui ir smūgiui, o tuo pačiu metu įvairiose situacijose akmenims keliami reikalavimai skiriasi. Todėl būsimasis uolienų naudojimas turėtų būti nustatytas tiksliai prieš jį išbandant.

Labai dideli skirtumai pastebimi, pavyzdžiui, tarp atsparumo slėgiui ir atsparumo smūgiams kompaktiškose akmenyse. Dvi tos pačios rūšies uolienos, turinčios tokį pat atsparumą smulkinimui, gali pasiūlyti skirtingus atsparumus dilimui. Akmens ir lūžio atsparumas yra maždaug 1/10 iki 1/30 nuo galutinio atsparumo trupinimui.

Kai kurios techninės akmenų fizinės ir mechaninės savybės pateiktos 7 lentelėje.

Atsparumas suspaudimui (iki smulkinimo):

Įvairios svarbių statybinių akmenų stiprumo ribos pateiktos 6 lentelėje. Atsparumas suspaudimui nustatomas ant kubo formos mėginių. Mėginys yra susmulkintas galingame spaudoje, o didžiausia vertė, gauta už stiprumą, nurodoma mėginio vieneto plote.

Akmenų nusidėvėjimas arba nusidėvėjimas nustatomas poliruojant juos šlifavimo audiniu ant horizontalios besisukančios geležies plokštės. Mėginio nusidėvėjimas (mm) yra abrazyvinis matavimas mechaninio poliravimo metu standartinėmis sąlygomis. Žr. 8 lentelę.