Neteisingų mokymo metodų mokykloje principai

Švietimo komisija teisingai pažymėjo, kad net geriausia mokymo programa ir tobuliausia mokymo programa lieka mirusi, nebent gyvenime pagreitintų tinkami mokymo metodai. Norint atpažinti ir perorientuoti vidurines mokyklas, būtina nurodyti, kokių metodų reikia priimti ir populiarinti.

Metodas yra ne tik prietaisas, priimtas tam, kad būtų perduodami tam tikri informacijos elementai studentams, ir tik mokytojo, kuris, kaip manoma, turi būti „suteikiančiame galą“, rūpestis. Bet koks metodas,
geras ar blogas, susieja mokytoją ir mokinius su organiniais santykiais, nuolat sąveikaujant tarpusavyje.

Jis reaguoja ne tik į studentų protą, bet ir į visą jų asmenybę, jų darbo ir sprendimo standartus, jų intelektinę ir emocinę įrangą, jų požiūrį ir vertybes. Geri metodai, kurie yra psichologiškai ir socialiai patikimi, gali pakelti visą jų gyvenimo kokybę.

Gerais mokymo metodais turėtų būti siekiama pirmiau minėtų tikslų, turinčių ne tik intelektinės, bet ir socialinės bei moralinės reikšmės. Prieš pateikdama pasiūlymus dėl mokymo metodų, Komisija atkreipė dėmesį į pačius svarbiausius šios srities trūkumus ir nurodė bendruosius principus ir metodus, kurių reikia imtis siekiant pašalinti šiuos trūkumus.

i) tradiciniai kreidos ir kalbėjimo metodai vargu ar sukuria tinkamas nuostatas ir vertybes;

(ii) šie metodai neskatina jokios darbo meilės;

(iii) Tai skatina tik crammingą, nes nieko, bet verbalizmas dominuoja šiandienos mokyme;

(iv) Tai nesukuria savęs tyrimo ir aiškaus mąstymo gebėjimų. Tokiu būdu mokyklos tapo informacinėmis parduotuvėmis ir mokytojais, bet informacijos tiekėjais;

(v) Studentų susidomėjimo diapazonas yra labai ribotas ir apribotas teksto knygos pamokos atmintimi. Nėra numatyta jokia veikla už klasės kambario ribų ir nėra skatinamas kūrybiškumas.

Būtent dėl ​​tokių ir kitų mokymo programos defektų vidurinių mokyklų efektyvumo lygis blogėja. SEC atliko išsamią situacijos analizę ir paprašė dinamiškų mokymo metodų.

i) Mokymo metodai mokykloje turėtų būti ne tik veiksmingai skleidžiami žiniomis, bet ir skatinant pageidautinas vertybes ir tinkamą požiūrį bei įpročius studentams.

(ii) Jie visų pirma turėtų stengtis sukurti studentams tikrą prisirišimą prie darbo ir norą tai padaryti kuo veiksmingiau, sąžiningai ir kruopščiai.

(iii) Mokyme akcentuojamas verbalizmas ir įsiminimas į mokymąsi per tikslingą, konkretų ir realistišką situaciją ir šiam tikslui „veiklos metodo“ ir „projekto metodo“ principai turėtų būti prilyginti mokyklos praktikai.

(iv) Mokymo metodai turėtų suteikti studentams galimybes aktyviai mokytis ir praktiškai taikyti žinias, kurias jie įgijo klasėje. Todėl įvairaus pobūdžio raiškos darbai turi būti kiekvienos mokyklos dalyko programos dalis.

(v) Įvairių dalykų mokymas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aiškiam mąstymui ir aiškiam žodžių ir rašymo aspektui.

(vi) Mokymo metodais turėtų būti siekiama kuo mažiau skleisti žinias apie mokymosi metodus ir mokymosi metodus, siekiant asmeninių pastangų ir iniciatyvos.

(vii) Turėtų būti gerai apgalvotas bandymas kiek įmanoma labiau pritaikyti individualių studentų poreikius, kad nuobodu, vidutinis ir ryškus studentas galėtų turėti galimybę pereiti savo tempu.