Nuopelnų įvertinimas: reikšmė, privalumai ir apribojimai

Čia mes išsamiai aptariame reikšmės privalumus ir apribojimus, susijusius su nuopelnų įvertinimu ar veiklos įvertinimu!

Reikšmė:

Už nuopelnų įvertinimas arba veiklos vertinimas - tai prietaisas, skirtas sistemingai vertinti darbo rezultatus. Tai priemonė, skirta įvertinti darbuotojų ar darbuotojų santykines savybes. Už nuopelnus galima priskirti visas formalias procedūras, naudojamas darbo organizacijose vertinant grupės narių asmenybes ir indėlį bei potencialą.

Tai skiriasi nuo darbo įvertinimo. Nors darbo vertinimas yra darbo vietų analizės ir klasifikavimo procesas pagal jų charakteristikas, „Merit Rating“ reiškia asmenų nuopelnų vertinimą ir jų klasifikavimą pagal grupes. Nuopelnų vertinimo metodas iš esmės yra išlaikyti asmens veiklos rezultatus ir įvertinti šiuos rezultatus per kai kurias normas ar standartus.

Siekiama tinkamai atlyginti darbuotoją pagal jo nuopelnus. „Merit“ reitingas suteikia paskatų sistemą netaikant išsamios darbo tyrimo tvarkos ir yra ypač naudingas, kai reliatyviai vertinami netiesioginiai darbuotojai, kurių veiklą sunku įvertinti. Vertindami nuopelnus, ty atitinkamo darbuotojo savybes, atsižvelgiama į tam tikrus veiksnius.

Toliau pateikiami bendrų naudojimo veiksnių pavyzdžiai:

(1) Atlikto darbo kokybė

(2) Atlikto darbo kiekis

(3) Atsakomybė

(4) Iniciatyva

(5) Patikimumas ir vientisumas

(6) Žinios, įgūdžiai, patirtis ir darbo gebėjimas

(7) Bendradarbiavimas ir atskyrimas

(8) Teismo sprendimas

(9) Dalyvavimas ir punktualumas

(10) Ypatingos asmeninės savybės

Kiekvienam koeficientui priskiriamas taško arba taško įvertinimas, o kiekvienas darbuotojas yra vertinamas pagal jo turimų veiksnių mastą ar laipsnį.

„Merit Rating“ privalumai:

„Merit“ reitingas sukuria geresnį darbą ir vyrus.

Toliau pateikiami pagrindiniai nuopelnų vertinimo ar veiklos vertinimo tikslai ir privalumai:

(1) Tai padidina darbuotojų produktyvumą, nes pats faktas, kad egzistuoja nuopelnų reitingas, skatina darbuotojus labiau dirbti.

(2) Jis skatina darbuotoją augti ir vystytis vertindamas visus jo veiklos etapus, o paskui po konstruktyvių diskusijų ir gairių.

(3) Jis atskleidžia ypatingus darbuotojų gebėjimus.

(4) Jis skatina darbuotojo pasitenkinimą darbu ir moralę, leisdamas jam žinoti, kad jo vadovai yra suinteresuoti jo pažanga ir plėtra.

(5) Už nuopelnų įvertinimas pašalina spėjimus ir prietarus vertinant santykines darbuotojų savybes.

(6) Jis yra sistemingas vadovas vadovams planuojant darbuotojo tolesnį mokymą.

(7) Tai padeda planuoti asmeninius judesius ir vietą, kurioje bus panaudoti kiekvieno darbuotojo gebėjimai.

(8) Tai suteikia darbuotojams galimybę pasikalbėti su vadovu apie darbo problemą, susidomėjimą, ateitį ir pan.

(9) Tai padeda nustatyti sąžiningas ir teisingas darbo užmokesčio normas.

(10) Darbuotojai augina konkurencijos dvasią, o tai geresnius rezultatus.

Taigi nuopelnų reitingas pagerina darbo santykius, mažina darbo jėgos apyvartą ir skatina darbuotojų konkurenciją, dėl to padidėja gamyba.

Trūkumai ir nuopelnų vertinimo apribojimai:

(1) Už nuopelnus dažniausiai remiamasi nuomonėmis; ji gali būti klaidinga, o tai gali sukelti nepasitenkinimą ir neramumus.

(2) Darbo nuopelnų, siūlomų remiantis nuopelnų reitingu, negalima laikyti pakankamais.

(3) Gali būti, kad tam tikri nereikšmingi veiksniai gali būti svarbūs arba gali būti, kad prižiūrėtojai gali būti vertinami nešališkai.

(4) Vertintojai gali priklausyti nuo ankstesnio reitingo įrašo, kuris gali turėti įtakos dabartiniam reitingui.