Santykinis žalos nepakankamai išsivysčiusiose ir išsivysčiusiose klimato kaitos šalyse

Santykinis žalos nepakankamai išsivysčiusiose ir išsivysčiusiose klimato kaitos šalyse!

Įvairūs veiksniai turi įtakos klimato kaitos žalai, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) daliai mažiau išsivysčiusiose šalyse, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis.

i) Vieta:

Apskritai, tikimasi, kad aukštesniuose aukštuose atšilimas bus didesnis, nes UDC dažniausiai yra arčiau pusiaujo. Galima tikėtis, kad jie bus mažiau paveikti nei pramonės šalys.

ii) Ekonominė struktūra:

UDC turi daug didesnę BVP dalį žemės ūkyje, todėl didelė produkcijos dalis tiesiogiai veikia klimato poveikį. Todėl galima tikėtis didesnio poveikio UDC, nei išsivysčiusioms šalims.

iii) pakrančių pažeidžiamumas:

Pakrančių pažeidžiamumas nuo jūros lygio didėja, o tropinių ciklonų žalos padidėjimo galimybė tikriausiai yra didesnė UDC ir DC. Nors pramoninėse šalyse, pvz., JAV, yra pažeidžiamų vietovių, pažeidžiamumas yra ypač didelis tokių UDC kaip Bangladešas, Egiptas ir Kinija. Žemos salos valstybės dažniausiai yra UDC. Iš 50 šalių ar teritorijų, kuriose nustatyta apsauga nuo kranto, jie kasmet kainuoja daugiau kaip 0, 5 proc. BVP dėl jūros lygio padidėjimo.

iv) Prisitaikymas:

Prisitaikymas suteikia galimybę sumažinti galimą būsimos klimato kaitos poveikį. Gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos daug labiau apsiriboja besivystančiomis šalimis. Didesnė santykinė žala žemės ūkiui yra UDC, iš dalies dėl to, kad augalai jau yra priartėję prie šilumos toleravimo ribų, bet taip pat dėl ​​mažesnio laukiamo pajėgumo prisitaikyti nei DC.

v) Poveikis sveikatai:

Dėl prastesnės mitybos ir sveikatos infrastruktūros, proporcingas gyvybės praradimas dėl klimato kaitos, ty nuo karščio bangos, padidėjęs bado pavojus, ir galimas tropinių audrų padarytos žalos padidėjimas gali būti didesnis UDC nei DC.