11 gerų sąnaudų apskaitos sistemos privalumų

Geros sąnaudų apskaitos sistemos privalumai:

Gera išlaidų apskaitos sistema padeda valdyti šiuos būdus:

(1) Klasifikavimas ir išlaidų padalijimai:

Išlaidos renkamos ir klasifikuojamos įvairiais būdais, kad būtų galima teikti informaciją vadovybei kontrolės tikslais ir nustatyti kiekvienos veiklos srities pelningumą. Tai suteikia galimybę įvertinti efektyvumą ir tada jį išlaikyti bei tobulinti. Atskleidžiama nepelninga veikla ir galima imtis veiksmų, kad būtų pagerinta ši veikla.

(2) Medžiagų, darbo ir pridėtinių išlaidų kontrolė:

Efektyvus patikrinimas atliekamas parduotuvėse ir medžiagose. Išlaikomos parduotuvės „Ledger“ ir „Material Abstracts“, kurios užtikrina efektyvų įmonės parduotuvėje esančios medžiagos ir medžiagos patikrinimą. Priimant didžiausią leistiną sandėliavimo ribą, kontroliuojama visa kapitalo suma ir pašalinami bendri finansiniai nuostoliai dėl perteklinių atsargų. Informacija apie įvairių medžiagų ir parduotuvių atsargas yra nuolat prieinama.

Tai padeda planuoti gamybą pagal medžiagų prieinamumą, o šviežios atsargos gali būti išdėstytos laiku. Nuostoliai, atsiradę dėl neatsargumo ar pilferacijos ar bet kokio kito blogio, yra nustatyti ir todėl gali būti imtasi veiksmų tokiam nuostoliui sumažinti ateityje. Veiksmingas darbo ir mašinų patikrinimas pateikiamas pateikiant išsamią informaciją apie mašinų ir darbo jėgos galimybes.

Darbas yra taip suplanuotas, kad nė vienas skyrius nėra pernelyg didelis ir nė vienas skyrius nėra tuščias. Darbuotojų laiko ir darbo kortelių tvarkymas atskleidžia nuostolius, atsiradusius dėl neveikos laiko, ir nurodo kryptis, kuriomis nuostoliai gali būti sumažinti. Gali būti nustatyti santykiniai darbo užmokesčio už laiką ar gabalą ar priemokų planus privalumai. Jis taip pat matuoja naudojamo darbo užmokesčio sistemos efektyvumą.

Taigi sąnaudų apskaita suteikia išsamią medžiagų ir parduotuvių bei darbo sąnaudų kontrolę. Siekiant išvengti pernelyg didelio kapitalo užrakinimo medžiagų ir parduotuvių atsargose, taikomi įvairūs medžiagų kontrolės būdai. Laukimo laikas turėtų būti kuo mažesnis. Tinkamai klasifikuojant pridėtines išlaidas į valdomą ir nekontroliuojamą arba fiksuotą ir kintamą, tai padeda kontroliuoti pridėtines išlaidas.

(3) Verslo politika:

Verslo politikai gali reikėti apsvarstyti alternatyvius metodus ir procedūras, o tai palengvina teisingai pateikta informacija apie sąnaudas. Pavyzdžiui, padedant išlaidų ataskaitoms, valdyba gali nuspręsti, ar tam tikrų produktų gamyba padidina pridėtines išlaidas neproporcingai arba ar šalutiniai produktai traktuojami net ir nuostolingai, kad būtų galima padaryti didesnę prekybą kita preke.

Vadinasi, tai padeda vadovybei priimti svarbius sprendimus, pvz., Įdiegti naują produktą, pasirinkti pelningiausią produktų asortimentą, panaudoti nepanaudotus pajėgumus, ištirti papildomą rinką, pirkti arba pirkti, ribojančio veiksnio problemą, esamų išteklių pakeitimą, esamų išteklių pakeitimą siūlomų investicijų įvertinimas, siekiant patenkinti plėtros programą ir tt, naudojant ribinių sąnaudų metodus ir skirtingą išlaidų analizę.

(4) Biudžeto sudarymas:

Ji suteikia galimybę naudoti biudžetus ir veiklos ataskaitas ir leidžia valdybai ištaisyti neveiksmingumą prieš pradedant verslą. Tai yra koordinuotas veiksmų planas, skirtas kiekvienam atsakingam asmeniui palyginti faktinius rezultatus su biudžetais. Dvi svarbios sąnaudų apskaitos priemonės, skirtos padėti vadovams, yra biudžetai ir veiklos ataskaitos. Biudžetai - tai finansinės ir (arba) kiekybinės ataskaitos, parengtos ir patvirtintos prieš nustatytą laikotarpį, apie politiką, kuri turi būti vykdoma per tą laikotarpį, kad būtų pasiekti valdymo tikslai.

Taigi biudžetai yra formalūs valdymo planų kiekybiniai įvertinimai. Veiklos ataskaitose vertinami faktiniai rezultatai ir pateikiami biudžeto palyginimai su faktiniais rezultatais, kurie palengvina veiksmus prieš tuos asmenis, kurių veiklos rezultatai yra mažesni už biudžete nurodytus rezultatus.

Kontrolės metodas pagal veiklos ataskaitas yra techniškai žinomas kaip vadyba išimties tvarka, o tai yra praktika sutelkti dėmesį į sritis, kurių veiklos rezultatai nėra iki ženklo, nes buvo planuota ir ignoruojant sklandžiai veikiančias sritis, kaip jos buvo suplanuotos.

(5) Efektyvumo matavimo standartai:

Jame naudojami standartai, padedantys vadovybei atlikti ateities sąmatas ir planus bei užtikrinti efektyvumo valdymo pagrindą. Faktiniai rodikliai lyginami su iš anksto nustatytais standartais, kad būtų galima nustatyti veiklos efektyvumą.

(6) Geriausias ribotų išteklių naudojimas:

Visose įvairiose srityse mums rūpi, kad kuo geriau išnaudotume ribotus išteklius, kurie yra mums prieinami. Taigi ketinama gauti maksimalią išvesties išvestį. Sąnaudų apskaita suteikia patikimus duomenis apie medžiagas, darbo užmokestį ir kitas išlaidas.

Tai padeda valdybai gauti maksimalią produkciją minimaliomis sąnaudomis, nurodant, kur gali būti paveikta ekonomika, šalinamos atliekos ir padidintas efektyvumas; gali būti išvengta kai kurių nuostolių dėl sumažėjusios apyvartos ir mažėjančių kainų.

(7) Valdymo kontrolės priemonė:

Ji teikia vadovybei vertingus duomenis planavimui, biudžeto sudarymui ir išlaidų kontrolei. Įmonės organizavimas ir valdymas turi būti planuojami ir kontroliuojami taip, kad norimas produkcijos kiekis būtų pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis, palyginti su numatomu produkto kiekiu.

Šio tikslo pasiekimo laipsnį vertina sąnaudų apskaita. Todėl veiksminga sąnaudų apskaitos sistema laikoma svarbia bet kurios vadovybės pastangomis užtikrinti verslo stabilumą.

(8) Sąnaudų auditas:

Sąnaudų audito sistemos veikimas organizacijoje padės išvengti klaidų ir sukčiavimo. Tai padės patobulinti sąnaudų apskaitos metodus ir metodus, kad būtų lengviau greitai ir patikimai teikti informaciją vadovybei.

(9) Specialūs veiksniai:

Ji informuoja vadybininką apie specialius veiksnius, tokius kaip optimalus pelningumas, sezoniniai apimties ir sąnaudų svyravimai, darbo laikas ir tuščiosios eigos pajėgumas ir tt Taip pat padeda sumažinti nuostolius ne sezono metu.

(10) Kainų nustatymas:

Tai padeda vadovybei nustatyti įvairių prekių atlyginimų pardavimo kainas skirtingomis aplinkybėmis. Depresijos laikotarpiu verslininkas turi būti labai budrus ir budrus stebėdamas paslėptus neveiksmingumo ir nuostolių šaltinius, kad jis galėtų sumažinti gamybos sąnaudas iki minimumo. Jis turi pasinaudoti tokiu mastu, kad susigrąžintų kintamas išlaidas. Sąnaudų apskaitoje atskiriamos fiksuotos ir kintamosios sąnaudos, o verslininkas padeda nustatyti kainas depresijos laikotarpiu.

Kainų fiksavimo negalima tinkamai atlikti, nebent yra tinkamų išlaidų. Jei kainos nustatomos neapmokant informacijos, gali būti, kad nurodytos kainos gali būti per didelės arba per mažos. Depresijos laikotarpiu gali tekti sumažinti kainas net žemiau bendrųjų išlaidų. Tai kainuoja tik tai, kas šiuo klausimu padės verslininkui.