Ribinės naudos mažinimo įstatymas (prielaidos)

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie ribinės naudos mažinimo įstatymą (prielaidos)!

Mažėjančios ribinės naudos įstatymas (DMU) teigia, kad, suvartojant vis daugiau prekių vienetų, naudingumas, gaunamas iš kiekvieno sekančio vieneto, toliau mažėja.

Image Courtesy: 2.bp.blogspot.com/-FvqvYm1_dng/T2NDZ_kb3WI/AAAAAAAAAHI/CH9ClVRAgeI/s1600/Diminishing+Marginal+Utility.jpg

Priimdami sprendimus, dauguma žmonių savo pajamas paskirsto skirtingoms prekėms. Žmonės renkasi įvairias prekes, nes vis daugiau ir daugiau gėrimų sumažina ribinį pasitenkinimą, gautą dėl tolesnio to paties gėrio vartojimo. Šis įstatymas išreiškia svarbų ryšį tarp naudingumo ir prekės suvartoto kiekio. Suprasime šį įstatymą naudodami pavyzdį:

Tarkime, kad tavo tėvas ką tik atėjo iš darbo, ir jūs jam siūlote stiklinę sulčių. Pirmasis stiklinis sulčių duos jam didelį pasitenkinimą. Pasitenkinimas antruoju stiklu sulčių bus palyginti mažesnis. Toliau vartojant, pasirodys etapas, kai jam nereikės daugiau stiklinės sulčių, ty kai ribinė naudingumas sumažės iki nulio. Po to, jei jis yra priverstas vartoti dar vieną stiklinę sulčių, tai sukels nepakankamumą. Toks sumažėjęs pasitenkinimas vienas po kito einančiais vienetais atsiranda dėl „ribinio naudingumo mažinimo įstatymo“.

DMU įstatymas yra universalus ir taikomas visoms prekėms ir paslaugoms. Šį įstatymą pirmą kartą pateikė Vokietijos ekonomistas HH Gossen. Štai kodėl jis taip pat žinomas kaip „pirmasis Gosseno vartojimo įstatymas“.

Ribinės naudos mažinimo teisės prielaidos:

DMU įstatymas veikia tam tikromis konkrečiomis sąlygomis. Ekonomistai juos vadina šio įstatymo „prielaidomis“.

Tai yra šie:

1. Kardininis naudingumo matavimas:

Daroma prielaida, kad naudingumas gali būti išmatuotas ir vartotojas gali išreikšti savo pasitenkinimą kiekybiniais, pvz., 1, 2, 3 ir kt.

2. Piniginis naudingumo matavimas:

Manoma, kad naudingumas yra išmatuojamas pinigais.

3. Protingo kiekio suvartojimas:

Daroma prielaida, kad suvartojama tinkama prekės dalis. Pvz., Turėtume lyginti MU stiklinių vandens, o ne šaukštų. Jei šaukštui ištinka troškulys, tada kiekvienas papildomas šaukštas suteiks jam daugiau naudos. Taigi, norint, kad įstatymas būtų teisingas, reikėtų suvartoti tinkamą ir tinkamą prekių kiekį.

4. Nuolatinis vartojimas:

Manoma, kad vartojimas yra nuolatinis procesas. Pavyzdžiui, jei ryte ir kitas vakaras suvartojamas vienas ledas, antrasis ledas gali būti lygus ar didesnis pasitenkinimas, palyginti su pirmuoju ledu.

5. Kokybė nekeičiama:

Manoma, kad suvartotos prekės kokybė yra vienoda. Antrasis puodelis ledų su riešutais ir įdarais gali suteikti daugiau pasitenkinimo nei pirmasis, jei pirmasis ledas buvo be riešutų ar užpildų.

6. Racionalus vartotojas:

Manoma, kad vartotojas yra racionalus, kuris matuoja, apskaičiuoja ir lygina įvairių prekių komunalines paslaugas ir siekia maksimaliai išnaudoti visą pasitenkinimą.

7. Nepriklausomos paslaugos:

Manoma, kad visos vartotojo suvartotos prekės yra nepriklausomos. Tai reiškia, kad vienos prekės MU yra nesusijusi su kitos prekės MU. Be to, daroma prielaida, kad vieno asmens naudingumas neturi jokio kito asmens naudingumo.

8. Pinigai iš pinigų lieka pastovūs:

Kaip vartotojas išleidžia pinigus prekei, jam paliekama mažiau pinigų išleisti kitoms prekėms. Šiame procese likusieji pinigai tampa brangesni vartotojui ir padidina pinigus pinigais vartotojui. Tačiau toks piniginių lėšų padidėjimas ignoruojamas. Kadangi prekės MU turi būti vertinamos pinigais, manoma, kad pinigų suma išlieka pastovi.

9. Fiksuotos pajamos ir kainos:

Daroma prielaida, kad vartotojų pajamos ir prekių, kurias vartotojas nori pirkti, kainos yra pastovios.

Pažymėtina, kad „naudingumo požiūris į vartotojų pusiausvyrą“ grindžiamas visomis šiomis prielaidomis.

Diagnostinis DMU teisės paaiškinimas:

Suprasime įstatymą 2.2 ir 2.2 pav.

2.2 lentelė. Ribinės naudos mažinimo teisė

Diagramoje ledo vienetai rodomi palei X ašį ir MU palei Y ašį. Kiekvienos iš eilės ledų MU sudaro A, B, C, D ir E taškai. Kaip matyti, stačiakampiai (rodantys kiekvieną pasitenkinimo lygį) tampa mažesni ir mažesni, didėjant ledų vartojimui.

MU sumažėja nuo 20 iki 16, o po to - 10, kai vartojimas padidėja nuo 1 iki 2 ir tada iki 3 ledų. 5 ^-asis ledas neturi naudingumo (MU = 0) ir tai vadinama „sotumo vieta“. Kai suvartojamas šeštasis ledai, MU tampa neigiama. MU kreivė nusileidžia žemyn, parodydama, kad mažėja nuoseklių vienetų MU.