Elgesys tarp grupių: požiūriai į jo ryšį

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie grupių elgesį ir požiūrį į jo santykius.

Įvadas į grupių elgesį:

Organizacija susideda iš daugybės grupių, sukurtų oficialiai arba neoficialiai. Grupių buvimas lemia grupių konkurenciją.

Visas reiškinys gali būti tiriamas dviem vadovais:

(i) Kas vyksta grupėse? ir

(ii) Kas vyksta tarp konkuruojančių grupių?

Kas vyksta grupėse?

(1) Kiekviena grupė tampa glaudžiai susieta organizacija, palaidojant jų vidinius bickering ir skirtumus.

(2) Grupės klimato kaita keičiasi nuo neformalaus, atsitiktinio ir žaismingo iki užduoties. Jis persikelia iš narių psichologinių poreikių į skonį.

(3) Lyderystė keičiasi, grupė nėra pasirengusi toleruoti net autokratinio vadovavimo.

(4) Grupė tampa struktūrizuota ir organizuota.

(5) Grupė tikisi didesnio lojalumo ir atitikties iš narių, kad pristatytų tvirtą poziciją.

Kas vyksta tarp konkuruojančių grupių?

Kiekviena grupė žiūri į kitą kaip konkurentą, o ne toje pačioje organizacijoje.

Kiekviena grupė formuoja suvokimo pasiskirstymą dėl dominuojančio konkurencingumo. Jame daugiausia dėmesio skiriama tik geriems dalykams ir atsisakoma suvokti jos trūkumus. Panašiai jis suvokia tik blogus taškus ar kitų grupių trūkumus, šis jausmas yra toks dominuojantis, kad jis nėra pasirengęs apsvarstyti savo konkurentų gerovės.

Tarp grupių priešiškumas didėja, todėl sumažėja tarpusavio sąveika ir komunikacija. Tai sukelia suvokimo iškraipymus.

Kai grupės priverstos sąveikauti, jos išklausys tik savo atstovus, o ne kitus. Kiekvienas bandys surasti kitų klaidas.

Inter-grupės ryšių metodai:

Tarp grupių santykiai gali būti pateikiami dviem būdais:

(i) kaip vaizdavo Rensis Likert ir

(ii) kaip nurodė J. Thompson.

i) Likertio metodas:

„Likert“ teigimu, organizacija apima daugybę persidengiančių grupių. Kiekvieną grupę su likusia organizacija sieja asmenys, turintys daugiau nei vienos grupės narystę. Šie žmonės vadinami „susiejančiais kaiščiais“, nes jie kuria ryšį tarp skirtingų grupių. Nors sprendimų priėmimo sėkmė priklauso nuo grupės proceso ir sąveikos, vykstančios skirtinguose lygmenyse, tačiau viskas sukasi aplink „susiejančius kaiščius“.

Be susiejimo kaiščių, organizacijos sėkmė priklauso nuo:

a) geras grupės sprendimų priėmimo procesas ir. \ t

b) Priežiūra

Abu šie elementai tinkamai izoliuoti susiejant kaiščius sukurs grupės tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą; jis sustiprins grupės problemų sprendimo galimybes, o tai leis pasiekti geresnį produktyvumo lygį.

(ii) Thompson požiūris:

Nors Likerto teorija yra labai gerai priimta, tačiau ji grindžiama prielaida, kad egzistuoja vienoda įvairių grupių tarpusavio priklausomybė. Thompson teigia, kad grupėse yra trys skirtingos tarpusavio priklausomybės rūšys.

Sitie yra:

a) Sujungta

b) eilės tvarka ir

c) Abipusis

a) Sujungta tarpusavio priklausomybė:

Sujungta tarpusavio priklausomybė atsiranda tada, kai grupės vieni kitus remiasi tik todėl, kad jos priklauso tai pačiai patronuojančiai organizacijai. Pavyzdžiui, „Bata Shoe Company“ darbuotojai, dirbantys Ludhianoje neturi sąveikos su kolegomis „Jammu“, tačiau abu jie yra tarpusavyje susiję, nes jie yra neatskiriama „Bata“ organizacijos dalis.

Vienos sėkmės ar nesėkmės gali atsispindėti kitoje per visos organizacijos sistemos terpę. Sujungta tarpusavio priklausomybė, nereikia jokios sąveikos tarp grupių, todėl konfliktas neatsiranda. Tačiau koordinavimas gali būti sukurtas taikant standartizaciją ir taisykles, kurias nustato patronuojanti įstaiga.

b) nuoseklioji tarpusavio priklausomybė:

Tai reiškia, kad vienos grupės darbas priklauso nuo kito asmens veiklos. Pavyzdžiui, baigtas darbas, ty vienos grupės produkcija, tampa kitos grupės įvedimu. Tačiau organizacija palaiko abi grupes. Tarpusavio priklausomybė yra sutelkta ir nuosekli. Tokia tarpusavio priklausomybė gali būti reguliuojama tinkamai planuojant ir kontroliuojant, kad konfliktai tarp grupių yra aukštesni už bendrą tarpusavio priklausomybę.

c) Abipusė tarpusavio priklausomybė:

Abipusė tarpusavio priklausomybė reiškia, kad kiekviena grupė yra viena nuo kitos priklausoma. Kiekvienos grupės veikla prieš tai veikia ir veikia kaip kitos veiklos veikimo prielaida. Pavyzdžiui, valdymo ir sąjungų santykiai, kur abu priklauso vienas nuo kito. Kadangi kiekviena grupė veiksmingai atlieka savo užduotį, bet kokia jų tarpusavio problema gali sumažinti našumą arba sumažinti pasitenkinimą. Abipusė tarpusavio priklausomybė turėtų būti koordinuojama tarpusavyje derinant grupes. Tam reikia didesnio bendravimo ir supratimo, kad būtų išvengta galimų konfliktų.