Kaip pagerinti mažumų ir daugumos grupių santykius? (7 modeliai)

Siekiant pagerinti mažumos ir daugumos santykius, buvo pasiūlyti šie modeliai:

1. Susijungimas:

Procesas, kuriuo daugumos grupė ir mažumos grupė sujungia per santuoką, kad suformuotų naują grupę. Tai gali būti išreikšta kaip AlBlC = D. Čia A, B, C atstovauja skirtingoms visuomenės grupėms ir D reiškia galutinį rezultatą. Šis procesas nėra įmanomas visur, ypač kai įtempta mažumų daugumos santykiai.

2. Asimiliacija:

Terminas, naudojamas apibūdinti procesą, kuriuo pašalinis, imigrantas ar pavaldi grupė tampa neatskiriamai integruota į dominuojančią (priimančiąją) visuomenę. Asimiliacija reiškia, kad pavaldi grupė iš tikrųjų priima ir internalizuoja dominuojančios grupės vertybes ir kultūrą.

Čia mažumų ir daugumos santykių kontekste asimiliacija reiškia, kad mažumos grupei priklausantys asmenys turi atsisakyti savo kultūrinės tradicijos, kad galėtų visiškai įsisavinti daugumos kultūrą. Tai paprasčiausiai reiškia, kad mažumų žmonės atsisako originalių papročių ir praktikos ir formuoja savo elgesį su daugumos vertybėmis ir normomis priimdami dominuojančios grupės požiūrį ir kalbą.

3. Apgyvendinimas:

Asimiliacijos procesas, kaip aprašyta aukščiau, paprastai nepriimamas pavaldžiosios grupės žmonėms, nes jis nukenčia nuo pačios asmens tapatybės šaknų. Vietoj to įsigalioja kitas sociologinis procesas, žinomas kaip apgyvendinimas.

Apgyvendinimas paprasčiausiai reiškia koregavimą - laikino darbo sutarčių sudarymą su dominuojančios grupės žmonėmis. Tam reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų grupių žmonių.

Šiame procese mažumų grupės žmonės tiesiog bando dirbti su daugumos grupės institucijomis ir kultūra, neperduodami savo etninės tapatybės. Tai žemo rakto požiūris, šiek tiek panašus į tai, ką Goffmanas apibūdina kaip „atvėsti“. Tačiau tai nepriima naujos kartos dėl savo nusivylusio siekio, kurį patiria daugelis.

4. Lydymo indas:

Tai yra įvairių kultūrų ir įvairių visuomenės grupių požiūrių sujungimas. Tai nereikalauja panaikinti bet kurios grupės (mažumos) tradicijų dominuojančios (daugumos) grupės naudai. Šiame „lydymo indo“ procese visi susilieja, kad suformuotų naujus, besivystančius kultūrinius modelius. Daugelis mano, kad tai yra labiausiai pageidaujamas etninės įvairovės rezultatas. Šis modelis yra Amerikos kultūros raidos išraiška.

5. Segregacija:

Tai reiškia fizinę dviejų žmonių grupių atskyrimą pagal gyvenamąją vietą, darbo vietą ir socialines funkcijas. Paprastai ją nustato mažumos grupės dominuojanti grupė. Labai tarpusavyje sujungtose modeminėse visuomenėse iš viso neįmanoma atskirti mažumų. Tarp grupių kontaktai neišvengiamai pasireiškia net labiausiai atskirtose visuomenėse.

Daugelyje Afrikos šalių, pvz., Pietų Afrikoje, segregacija apribojo juodųjų ir kitų ne baltymų judėjimą pagal apartheido (1948–1991) politiką tam tikrose srityse. Kai kurios islamo valstybės užtikrina vyrų ir moterų segregaciją viešose vietose ir privačiuose namuose.

6. Atsparumas:

Tai atsitinka, kai dauguma ir mažuma nesugeba prisitaikyti. Daug kartų pastebima, kad mažumų grupė bando atsispirti daugumai ar dominuojančiai kultūrai ir jos institucijoms. Atsparumas gali atsirasti kultūros ar gyvenimo būdo, taip pat politinių veiksmų lygmeniu.

7. Kultūrinis ar etninis pliuralizmas:

Manoma, kad pats tinkamiausias modelis ar metodas, skatinantis tikrai daugiskaitos (daugiakultūrės) visuomenės raidą šiandieniniame pasaulyje, suskaidytas daugeliu konfliktų ir konkurencijos. Šiame modelyje pripažįstamas vienodas daugelio skirtingų kultūrų galiojimas.

Pluralistinėje visuomenėje pavaldi grupė neturės atsisakyti savo gyvenimo būdo ir tradicijų. Įvairių kultūrų žmonės gyvena šalia savo vertybių, išlaiko savo papročius ir tapatybę, bet taip pat visapusiškai dalyvauja visuomenės visuomenės ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Pluralizmas grindžiamas įvairių grupių tarpusavio pagarba viena kitos kultūrai. Tai leidžia mažumų grupei išreikšti savo kultūrą.

Newman (1973) aprašė šiuos tris procesus algebriniu būdu:

Susijungimas: A + B + C = D

Asimiliacija: A + B -t- C = A

Pluralizmas: A + B + C = A + B + C

Pluralizmas leidžia visoms grupėms egzistuoti kartu toje pačioje visuomenėje. Indijos visuomenei šis modelis turi būti priimtas ne tik kaip idealas, bet ir realybė. Sakoma, kad Šveicarija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri parodo modeminę pliuralistinę visuomenę tikrąja šio termino prasme.