EBIT-EPS analizė svertuose: koncepcija, privalumai ir kita informacija

EBIT-EPS analizė suteikia mokslinį pagrindą įvairių finansinių planų palyginimui ir rodo, kaip padidinti EPS. Taigi EBIT-EPS analizė gali būti apibrėžiama kaip „finansinio planavimo priemonė, kuri įvertina įvairias projekto finansavimo alternatyvas įvairiais EBIT lygiais ir siūlo geriausią alternatyvą, turinčią didžiausią EPS, ir lemia pelningiausią EBIT lygį“.

EBIT-EPS analizės samprata:

EBIT-EBT analizė - tai sverto analizės metodas, ty alternatyvių finansavimo būdų palyginimas skirtingais EBIT lygiais. Paprasčiau tariant, EBIT-EPS analizė nagrinėja finansinio sverto poveikį EPS, turint skirtingą EBIT lygį arba alternatyvius finansinius planus.

Jame nagrinėjamas finansinio sverto poveikis EPS elgesiui skirtingomis finansavimo alternatyvomis ir skirtingu EBIT lygiu. EBIT-EPS analizė naudojama derinant įvairius šaltinius. Jis padeda pasirinkti alternatyvą, kuri duoda didžiausią EPS.

Žinome, kad įmonė gali finansuoti savo investicijas iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, pasiskolinto kapitalo ar nuosavo kapitalo. Įvairių šaltinių dalis taip pat gali skirtis pagal įvairius finansinius planus. Kiekviename finansavimo plane įmonės tikslai yra didinti EPS.

EBIT-EPS analizės privalumai:

Matėme, kad EBIT-EPS analizė nagrinėja finansinio sverto poveikį EPS elgesiui pagal įvairius finansavimo planus, kurių EBIT lygiai skiriasi. Tai padeda įmonei nustatyti optimalų finansinį planavimą, turintį didžiausią EPS.

Toliau galima išvardyti įvairius privalumus, gautus iš EBIT-EPS analizės:

Finansų planavimas:

Nustatant lėšų šaltinius būtina naudoti EBIT-EPS analizę. Finansinio planavimo atveju įmonės tikslas yra didinti EPS. „EBIT-EPS“ analizė įvertina alternatyvas ir nustato EBIT, kuris maksimaliai padidina EPS, lygį.

Lyginamoji analizė:

EBIT-EPS analizė yra naudinga vertinant santykinį departamentų, produktų linijų ir rinkų efektyvumą. Jame nustatomas šių skirtingų padalinių, produktų linijų ir įvairių rinkų uždirbtas pelnas, kuris padeda finansiniams planuotojams suskirstyti juos pagal pelningumą ir taip pat įvertinti su kiekviena susijusią riziką.

Veiklos įvertinimas:

Ši analizė yra naudinga lyginant įvairių fondų šaltinių rezultatus. Jame įvertinama, ar iš šaltinio gautas fondas naudojamas projekte, kuriam grąža didesnė už jo kainą.

Optimalaus mišinio nustatymas:

EBIT-EPS analizė yra naudinga pasirenkant optimalų skolos ir nuosavo kapitalo derinį. Pabrėždama santykinę EPS vertę, ši analizė lemia optimalų kapitalo struktūros skolos ir nuosavo kapitalo derinį. Tai padeda nustatyti alternatyvą, kuri suteikia didžiausią EPS vertę kaip pelningiausią finansavimo planą arba pelningiausią EBIT lygį.

EBIT-EPS analizės apribojimai:

Finansų vadovai yra labai suinteresuoti sužinoti, ar pelno vienai akcijai jautrumas yra susijęs su EBIT pokyčiais; tai yra aiškiai prieinama naudojant EBIT-EPS analizę, tačiau šis metodas taip pat kenčia nuo tam tikrų apribojimų, kaip aprašyta toliau

Nėra rizikos įvertinimo:

Sverto poveikis didina rizikos lygį, tačiau šis metodas ignoruoja rizikos veiksnį. Kai korporacija, pasiskolinus kapitalą, uždirba daugiau nei palūkanas, kurias ji turi sumokėti už skolą, bet koks finansinis planavimas gali būti priimtas nepriklausomai nuo rizikos. Tačiau prastos verslo laikais ši situacija yra atvirkščiai - kuri pritraukia didelę riziką. Šis aspektas nėra nagrinėjamas EBIT-EPS analizėje.

Prieštaringi rezultatai:

Tai duoda prieštaringą rezultatą, kai pagal skirtingus alternatyvius finansavimo planus neatsižvelgiama į naujas akcijas. Net palyginimas tampa sudėtingas, jei padidėja alternatyvų skaičius, o kartais tai taip pat sukelia klaidingą rezultatą.

Pernelyg didelis kapitalizavimas:

Ši analizė negali nustatyti įmonės perteklinės kapitalizacijos būklės. Be tam tikro taško, papildomo kapitalo negalima panaudoti grąžinimui, viršijančiam mokėjimus, kurie turi būti atlikti už jo naudojimą. Tačiau EBIT-EPS analizėje šis aspektas ignoruojamas.

5.1 pavyzdys:

UAB „Ankim“ turi 3, 20 tūkst. Jos kapitalo struktūra pateikiama taip:

Nesvarbumo taškai:

Abejingumo taškas, dažnai vadinamas lūžio tašku, yra labai svarbus finansiniame planavime, nes, kai EBIT sumos viršija EBIT abejingumo lygį, tuo didesnis finansinis planas suteiks didesnį EPS. Kita vertus, esant EBIT sumoms, kurios yra mažesnės už EBIT abejingumą, finansavimo planas, apimantis mažiau sverto, sukurs didesnį EPS.

i. Koncepcija:

Abejingumo taškai yra susiję su EBIT lygiu, kuriuo EPS yra lygus dviem alternatyviems finansiniams planams. JC Van Home teigimu, „abejingumas nurodo, kad EBIT lygis, kuriuo EPS išlieka tas pats, neatsižvelgiant į skolos kapitalo sumą“. Vadovybė yra abejinga renkantis bet kurį alternatyvų finansinį planą šiuo lygmeniu, nes visi finansiniai planai yra vienodai pageidautini. Abejingumas yra EBIT ribinis lygis, žemiau kurio finansinis svertas yra nepalankus. Be abejingumo taško, EBIT pradeda veikti finansinio sverto nauda EPS atžvilgiu.

EBIT abejingumo lygis yra reikšmingas, nes finansinis planuotojas gali nuspręsti pasinaudoti skolos pranašumu, jei tikimasi EBIT viršys šį lygį. Be šio EBIT lygio, įmonė galės padidinti pelno padidėjimo poveikį EPS.

Kitaip tariant, finansinis svertas bus palankus už EBIT abejingumo lygio ir padidins EPS. Jei tikimasi EBIT yra mažesnis už abejingumo tašką, finansiniai planuotojai pasirinks nuosavybės finansavimą projektų finansavimui, nes žemiau šio lygio, EPS bus mažiau už mažiau sverto įmonės.

ii. Skaičiavimas:

Matėme, kad abejingumo taškas yra susijęs su EBIT lygiu, kuriuo EPS yra vienodas dviem skirtingiems finansiniams planams. Taigi tokio EBIT lygio gali būti lengvai apskaičiuojamas. Yra du būdai apskaičiuoti abejingumo tašką: matematinis požiūris ir grafinis požiūris.

Matematinis metodas:

Pagal matematinį metodą abejingumo taškas gali būti gaunamas sprendžiant lygtis. Pateikiame 5.1 lentelėje pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą su 5.4 lentelėje pateiktais simboliais. Mes pradedame nuo tik EBIT.

Kur N reiškia nuosavybės akcijų skaičių.

Finansavimo atveju gali būti pasirinktos trys šaltinių rūšys: nuosavybės, skolos ir privilegijuotosios akcijos. Taigi mes galime turėti keturias galimas kombinacijas „Nuosavybė“, „Nuosavybės vertybiniai popieriai“, „Nuosavybės vertybiniai popieriai“ ir „Nuosavybės vertybiniai popieriai“.

Taigi, EPS pagal įvairias alternatyvas bus toks:

Pastaba:

Simboliai turi savo įprastą reikšmę.

Tarp abiejų finansinių planų abejingumo taškas gali būti gaunamas išlyginant atitinkamas EPS lygtis ir jas išsprendžiant, siekiant rasti X vertę.

5.2 pavyzdys:

„Debarathi Co. Ltd.“ planuoja plėtros programą. Tam reikia Rs 20 išorinio finansavimo, kuriam ji svarsto dvi alternatyvas. Pirmieji alternatyvūs kvietimai išleisti 15 000 kiekvienos Rs 100 akcijų ir 5 000 10% Rs 100 preferencinių akcijų; antroji alternatyva reikalauja 10000 Rs 100 akcijų, 2 000 10% Rs 100 ir Rs 8, 00 000 Debentures, turinčių 9% palūkanų. Bendrovė yra 50% mokesčių grupėje. Jūs turite apskaičiuoti planų abejingumo tašką ir patvirtinti savo atsakymą apskaičiuojant EPS.

Sprendimas:

Grafinis metodas:

Abejingumo taškas taip pat gali būti gaunamas naudojant grafinį metodą. 5.1 pav. Matavome EBIT išilgai horizontaliosios ašies ir EPS išilgai vertikalios ašies. Tarkime, kad mes turime du finansinius planus: finansuoti tik iš nuosavybės ir finansavimą iš nuosavybės ir skolos. Kiekvienam planui gali būti pateikiami skirtingi EBIT ir EPS deriniai. Pagal I planą EPS bus lygus nuliui, kai EBIT bus nulis, todėl jis bus pradėtas nuo kilmės.

5.1 pav. I planą vaizduojanti kreivė prasideda nuo kilmės. Dėl II plano EBIT turės tam tikrą teigiamą skaičių, lygų palūkanų sumai, kad EPS būtų nulis. Taigi kreivė, vaizduojanti II planą 5.1 paveiksle, prasidės nuo teigiamos X ašies perėmimo. Abi linijos kerta E tašką, kur abiejų finansinių planų EBIT ir EPS lygis yra vienodas. E taškas yra abejingumo taškas. X ašiai atitinkanti vertė yra EBIT, o vertė, atitinkanti 7 ašis, yra EPS.

Tai galima rasti brėžiant du statmenus iš abejingumo taško - vieną X ašyje ir kitą - taksi. Taip pat galime gauti abejingumą tarp dviejų finansinių planų, turinčių įvairias finansavimo galimybes. Plotas virš abejingumo taško yra skolos pranašumo zona, o žemiau abejingumo taškas yra nuosavybės pranašumo zona.

Virš abejingumo taškas II planas yra pelningas, ty finansinis svertas yra naudingas. Žemiau abejingumo taško I planas yra naudingas, ty finansinis svertas nėra pelningas. Tai galima rasti 5.1 pav. Virš abejingumo taškas yra didesnis už tą patį II plano EBIT lygį. Žemiau abejingumo taškas EPS bus didesnis už tą patį IIT EBIT lygį. Grafinis abejingumo taškas leidžia geriau suprasti EBIT-EPS analizę.

Finansinis lūžio taškas:

Apskritai terminas „Breakeven Point“ (BEP) reiškia tašką, kuriame bendra sąnaudų eilutė ir pardavimo linija susikerta. Tai rodo gamybos ir pardavimo lygį, kai nėra pelno ir nuostolių, nes čia indėlis yra lygus fiksuotoms išlaidoms. Panašiai ir finansinis atotrūkis yra EBIT lygis, kuriuo, išmokėjus palūkanas, mokesčius ir privilegijuotus dividendus, akcininkams nereikia nieko.

Kitaip tariant, finansinis atotrūkis reiškia tą EBIT lygį, kuriuo įmonė gali patenkinti visus fiksuotus finansinius mokesčius. EBIT, mažesnis nei šis lygis, rezultatas bus neigiamas. Todėl šiame EBIT lygmenyje EPS yra nulis. Taigi finansinis atotrūkis reiškia EBIT lygį, kuriuo finansinis pelnas yra nulinis.

Finansinės pertraukos taškas (FBEP) išreiškiamas santykiu su šia lygtimi: