Vartotojų pusiausvyra atskirų ir dviejų prekių atveju

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie vartotojo pusiausvyrą vienos ir dviejų prekių atveju!

Ekonominėje analizėje dažnai vartojamas terminas „pusiausvyra“. Pusiausvyra - tai poilsio būklė arba padėtis, kurioje nėra pokyčių. Tai reiškia poilsio vietą, kuri suteikia maksimalią naudą arba naudą tam tikroje situacijoje. Manoma, kad vartotojas turi pusiausvyrą, kai jis neketina keisti savo vartojimo lygio, ty kai jis gauna maksimalų pasitenkinimą.

Image Courtesy: harpercollege.edu/mhealy/ecogif/s%26d/fig17-6.5.gif

Vartotojų pusiausvyra - tai situacija, kai vartotojas turi maksimalų pasitenkinimą ribotomis pajamomis ir neturi tendencijos keisti esamų išlaidų. Vartotojas turi sumokėti kainą už kiekvieną prekės vienetą. Taigi jis negali pirkti ar suvartoti neribotą kiekį. Kaip nurodyta DMU įstatyme, naudingumas, gaunamas iš kiekvieno sekančio vieneto, mažėja. Tuo pačiu metu jo pajamos taip pat mažėja perkant vis daugiau prekių.

Taigi racionalus vartotojas siekia subalansuoti savo išlaidas tokiu būdu, kad jis kuo labiau patenkintų minimalias išlaidas. Kai jis tai daro, jis sako, kad yra pusiausvyros. Pasiekus pusiausvyros tašką, nėra jokios paskatos keisti įsigytos prekės kiekį.

Daroma prielaida, kad vartotojas žino skirtingas prekes, kuriomis galima išleisti savo pajamas, ir naudą, kurią jis gali išnaudoti. Tai reiškia, kad vartotojas puikiai žino įvairius pasirinkimus.

Vartotojų pusiausvyrą galima aptarti dviem skirtingomis situacijomis:

1. Vartotojas visą savo pajamas išleidžia vienai prekei

2. Vartotojas visą savo pajamas naudoja dviem prekėms

Vartotojų pusiausvyra vienos prekės atveju:

DMU įstatymas gali būti naudojamas vartotojų paaiškinimui vienos prekės atveju. Todėl visos DMU įstatymo prielaidos yra laikomos vartotojo pusiausvyros prielaidomis vienos prekės atveju.

Vartotojas, perkantis vieną prekę, bus pusiausvyros, kai jis perka tokį šios prekės kiekį, kuris jam suteikia maksimalų pasitenkinimą. Vienetų, kuriuos vartotojas suvartos tam tikram vartotojui, skaičius priklauso nuo dviejų veiksnių:

1. nurodytos prekės kaina;

2. Numatomas naudingumas (Marginal utility) iš kiekvieno sekančio vieneto.

Norint nustatyti pusiausvyros tašką, vartotojas palygina konkrečios prekės kainą (ar kainą) su jos naudingumu (pasitenkinimo ar naudos). Būdamas racionalus vartotojas, jis bus pusiausvyra, kai ribinė nauda yra lygi už prekę sumokėtai kainai. Mes žinome, ribinis naudingumas yra išreikštas naudingaisiais, o kaina yra išreikšta pinigais. Tačiau ribinę naudą ir kainą galima veiksmingai palyginti tik tada, kai abu nurodomi tame pačiame vienete. Todėl ribinis naudingumas naudingosiose kalbose yra išreikštas pinigais.

Ribinė nauda naudingais pinigais = ribinis naudingumas naudingose ​​knygose / vieno rupijos ribinė nauda (MU _M )

Vienos rupijos MU yra papildoma nauda, ​​gaunama, kai papildoma rupija išleidžiama kitoms prekėms. Kadangi naudingumas yra subjektyvi koncepcija ir kiekvienam asmeniui skiriasi, daroma prielaida, kad pats vartotojas apibrėžia vieno rupijos MU, ty prekių paketo pasitenkinimo požiūriu.

Pusiausvyros būklė:

Vartotojui suvartojant vieną prekę (pvz., X), bus pusiausvyra, kai:

Marginal Utility (MU _x ) yra lygi Kaina (P _x ), sumokėta už prekę; ty MU = kaina

i. Jei MU _X > P _x, tada vartotojas nėra pusiausvyra ir jis perka pirkti, nes nauda yra didesnė už kainą. Pirkdamas daugiau, MU patenka dėl riboto naudingumo mažinimo įstatymo. Kai MU tampa lygi kainai, vartotojas gauna didžiausią naudą ir yra pusiausvyros.

ii. Panašiai, kai MU _X <P _x, tada vartotojas taip pat nėra pusiausvyros, nes jis turės sumažinti prekių suvartojimą x, kad padidintų jo bendrą pasitenkinimą, kol MU bus lygus kainai.

Pastaba:

Be „MU = kainos“ sąlygos, reikalinga dar viena sąlyga norint pasiekti vartotojo pusiausvyrą: „MU sumažėja, kai vartojimas didėja“. Tačiau ši antroji sąlyga visada yra susijusi su DMU įstatymo veikimu. Taigi vartotojas, suvartojantis vieną prekę, bus pusiausvyroje, kai MU = kaina.

Dabar nustatykime vartotojo pusiausvyrą, jei vartotojas išleidžia visas pajamas vienai prekei. Tarkime, vartotojas nori nusipirkti gerą (tarkim, x), kuris yra kaina Rs. 10 vienetų. Dar kartą manome, kad ribinis naudingumas, gautas iš kiekvieno sekančio vieneto (nustatant ir pateikiant 2.3 lentelėje (paprastumo dėlei, daroma prielaida, kad 1 util = Rs 1, ty MU _M = Rs. 1).

2.3 lentelė. Vartotojų pusiausvyra vienos prekės atveju

2.3 pav. MU _X kreivė nusileidžia žemyn, nurodydama, kad ribinė naudingumas sumažėja po to, kai iš eilės sunaudojama prekė x dėl DMU įstatymo. Kaina (P _x ) yra horizontali ir tiesi kaina, kai kaina yra Rs. 10 vienetų. Iš pateikto grafiko ir diagramos aišku, kad vartotojas bus „E“ taške pusiausvyroje, kai jis suvartos 3 vienetų prekių x, nes E taške, MU _X = P _x

i. Jis nenaudos 4 vienetų x, kaip MU iš R. 4 yra mažesnis už kainą, sumokėtą iš „R“. 10.

ii. Panašiai jis nesinaudos 2 vienetais x kaip Rs. 16 yra didesnis už sumokėtą kainą.

Taigi, galima daryti išvadą, kad vartotojas, suvartojantis vieną prekę (pvz., X), bus pusiausvyros, kai prekės yra ribinės naudos (MUJ yra lygi kainai (PJ sumokėta už prekę).

„Vartotojų pusiausvyros pavienių prekių atveju“ praktinėms problemoms žr. 4–7 pavyzdžius (2.9 skirsnis) ir 2 neišspręstas užduotis, pateikiamas pratybose.

Vartotojų pusiausvyra dviejų prekių atveju:

DMU įstatymas taikomas vienos prekės arba vienos prekės naudojimo atveju. Tačiau realiame gyvenime vartotojas paprastai sunaudoja daugiau nei vieną prekę. Tokioje situacijoje „Equi-Marginal Utility“ įstatymas padeda optimaliai paskirstyti savo pajamas.

Lygiavertės naudos įstatymas taip pat žinomas kaip:

i) pakeitimo teisė;

ii) maksimalaus pasitenkinimo teisė;

(iii) Antrasis Gosseno įstatymas.

Kadangi Equi-marginal naudingumo įstatymas yra pagrįstas DMU įstatymu, visos pastarosios prielaidos yra taikomos ir pirmajai. Dabar aptarkime vartotojų pusiausvyrą, paimdami dvi prekes: „x“ ir „y“. Ta pati analizė gali būti išplėsta bet kokiam prekių skaičiui.

Tuo atveju, kai vartotojų pusiausvyra yra vienoje prekėje, manėme, kad visos pajamos buvo išleistos vienai prekei. Dabar vartotojas nori paskirstyti savo pajamas iš dviejų prekių, kad pasiektų pusiausvyros padėtį.

Pagal Equi-marginal naudingumo įstatymą vartotojas gauna maksimalų pasitenkinimą, kai dviejų prekių ir jų atitinkamų kainų santykis yra lygus ir MU sumažėja, kai vartojimas didėja. Tai reiškia, kad yra dvi būtinos sąlygos, kad būtų pasiekta vartotojų pusiausvyra dviejų prekių atveju:

(i) Paskutinės rupijos, sunaudotos kiekvienai prekei, ribinė nauda (MU) yra tokia pati:

i. Mes žinome, kad vartotojas, suvartojantis vieną prekę (pvz., X), yra pusiausvyros, kai MU _x / P _x = MU _M

(ii) Panašiai vartotojas, vartojantis kitą prekę (pvz., y), bus pusiausvyra, kai MU _Y / P _Y = MU _M

1 ir 2 lygtis, gauname: MU _X / P _X = MU _Y / P _Y = MU _M

Kadangi manoma, kad ribinė pinigų nauda (MU _M ) yra pastovi, pirmiau minėta pusiausvyros sąlyga gali būti pakeista taip:

MU _X = MU _Y / P _Y arba MU _X / MU _Y = P _X / P _Y

Kas atsitinka, kai MU _X / P _X nėra lygus MU _Y / P _Y

(i) Tarkime, MU _X / P _X > MU _Y / P _Y. Šiuo atveju vartotojas gauna daugiau ribinės naudos už rupiją geros X atveju, palyginti su Y. Todėl jis nusipirks daugiau X ir mažiau Y. Tai lems MU _X kritimą ir MU _Y padidėjimą. Vartotojas toliau pirks daugiau X iki MU _X / P _X = MU _Y / P _Y

(ii) Kai MU _X / P _X Y / P _Y, vartotojas gauna daugiau ribinio naudingumo vienam rupijai, jei yra geras Y, palyginti su X. Todėl jis nusipirks daugiau Y ir mažiau X. Tai sumažins MU _Y ir padidės MU _X. Vartotojas toliau pirks daugiau Y iki MU _X / P _X = MU _Y / P _Y.

Tai leidžia mums padaryti išvadą, kad MU _X / P _X = MU _Y / P _Y yra būtina sąlyga norint pasiekti vartotojo pusiausvyrą.

ii) MU sumažėja, nes vartojimas didėja:

Antroji sąlyga, reikalinga norint pasiekti vartotojo pusiausvyrą, yra ta, kad prekės MU turi nukristi, nes daugiau jos suvartojama. Jei MU nesumažės, kai padidės vartojimas, vartotojas įsigyja tik vieną prekę, kuri yra nerealu, o vartotojas niekada nepasieks pusiausvyros.

Galiausiai galima daryti išvadą, kad vartotojas, suvartojantis dvi prekes, bus pusiausvyros, kai jis ribotas pajamas išleidžia taip, kad dviejų prekių ribinių komunalinių paslaugų ir jų atitinkamų kainų santykis yra lygus, o MU sumažės, kai vartojimas didėja.

Paaiškinimas naudojant pavyzdį :

Dabar aptarsime lygiavertės naudos įstatymą skaitiniu pavyzdžiu. Tarkime, visos vartotojų pinigų pajamos yra Rs. 5, kurią jis nori išleisti dviem prekėms: „x“ ir „y“. Abi šios prekės yra kainos Rs. 1 vienetui. Taigi, vartotojas gali nusipirkti ne daugiau kaip 5 „x“ arba 5 vienetų „y“ vienetų. 2.4 lentelėje parodėme ribinę naudą, kurią vartotojas gauna iš įvairių „x“ ir „y“ vienetų.

2.4 lentelė. Vartotojų pusiausvyra dviejų prekių atveju

Iš 2.4 lentelės matyti, kad vartotojas pirmąją rupiją išleis į „x“ prekę, kuri jam suteiks 20 įrankių. Antroji rupija bus išleista „y“ prekei, kad gautumėte 16 naudojimosi įrankių. Norint pasiekti pusiausvyrą, vartotojas turėtų įsigyti šį abiejų prekių derinį, kai:

i) paskutinės rupijos, išleistos kiekvienai prekei, MU yra tokios pačios; ir

ii) MU sumažėja, kai vartojimas didėja.

Tai atsitinka, kai vartotojas perka 3 vienetus „x“ ir 2 vienetų „y“, nes:

i. MU iš paskutinės rupijos (ty 5 ^-osios rupijos), išleistos prekėms y, tenkina 12 paslau- gų, kurias suteikė paskutinė rupija (ty 4 ^-oji rupija), išleista prekės x; ir

ii. Kiekvienos prekės MU sumažėja didėjant vartojimui.

Bendras 74 naudojimų pasitenkinimas bus gautas, kai vartotojas perka 3 vienetus „x“ ir 2 vienetus „y“. Tai atspindi vartotojo pusiausvyros būklę. Jei vartotojas savo pajamas išleidžia kitokia tvarka, bendras pasitenkinimas bus mažesnis nei 74.

„Vartotojų pusiausvyros dviejų prekių atveju“ praktinėms problemoms žr. 8 pavyzdį (2.9 skirsnis) ir 2 neišspręstas užduotis, pateikiamas pratybose.

Naudingumo analizės apribojimas:

Naudingumo analizėje daroma prielaida, kad naudingumas yra išmatuojamas kardinaliai, ty jis gali būti išreikštas tiksliu vienetu. Tačiau naudingumas yra proto jausmas ir negali būti standartinio matavimo, ką žmogus jaučia. Taigi naudingumas negali būti išreikštas skaičiais. Taip pat yra ir kitų apribojimų. Tačiau jų aptarimas neapsiriboja.