Komerciniai bankai: funkcijos ir vaidmuo ekonominiame vystyme

Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte apie komercinių bankų funkcijas ir vaidmenį šalies ekonominiame vystyme.

Komercinių bankų funkcijos:

Nors yra pinigų tipų bankų; tačiau komerciniai bankai išsiskiria kaip ryškiausia ir populiariausia bankų kategorija.

Komercinių bankų funkciją galima apibūdinti klasifikuojant šias tris kategorijas:

a) Pirminės funkcijos

b) Antrinės funkcijos

c) Šiuolaikinės funkcijos

Toliau pateikiama trumpa pirmiau minėtų trijų kategorijų funkcijų apžvalga:

a) Pirminės funkcijos:

Toliau pateikiamos pagrindinės komercinio banko funkcijos:

i) Indėlių priėmimas:

Indėlių priėmimas yra pagrindinė komercinio banko funkcija. Bankai priima pinigų indėlius iš žmonių, turinčių perteklių. Bankai siūlo šių rūšių indėlių sistemas, kad pritrauktų pinigus iš visų visuomenės sluoksnių.

(I) Fiksuotieji indėliai:

Pagal fiksuotų indėlių sistemas žmonės savo pinigus saugo nuo šešių mėnesių iki penkerių metų; ir fiksuotasis indėlis yra grąžinamas bankui tik pasibaigus nurodytam laikotarpiui. Iš tiesų, kuo ilgiau yra indėlių laikotarpis; tuo didesnė palūkanų norma.

(II) Taupomieji indėliai:

Taupomųjų indėlių schemos tikslas - sutelkti nedidelį visuomenės santaupą. Asmuo gali atidaryti taupomojo banko sąskaitą deponuodamas nedidelę pinigų sumą. Jis / ji gali atsiimti pinigus iš savo sąskaitos ir taip pat atlikti papildomus indėlius.

Vis dėlto per tam tikrą laikotarpį gali būti taikomi apribojimai dėl pašalinimo iš rinkos skaičiaus ir pašalintinos sumos. Taupomųjų indėlių palūkanų norma yra mažesnė nei mokama už fiksuotuosius indėlius.

(III) Pasikartojantys indėliai:

Pasikartojančių indėlių schemos tikslas - skatinti reguliariai taupyti žmones. Asmuo gali deponuoti fiksuotą sumą pasakyti „R“. 100, kas mėnesį už nustatytą laikotarpį. Deponuota suma kartu su palūkanomis grąžinama termino pabaigoje.

(IV) Einamosios indėlių sąskaitos:

Einamąsias indėlių sąskaitas atidaro verslininkai. Jei reikia, sąskaitos turėtojas gali pervesti ir išimti pinigus. Einamųjų indėlių sąskaitose palūkanos nemokamos. Atvirkščiai, bankas ima tam tikrą mokestį iš sąskaitos turėtojo, už banko teikiamas paslaugas.

ii) Skolinimas pinigais Bankai paprastai skolina pinigus šiais būdais:

(I) Paskolos:

Bankai klientui skiria tam tikrą pinigų sumą; kuri vadinama paskola. Banko suteikta paskola suteikiama prieš tam tikrą užstatą arba hipoteką. Paprastai bankai nesiūlo paskolų ilgą laiką. Tačiau vėluojama, kad ši politika pasikeičia.

(II) Overdraftas:

Pagal overdrafto sąskaitą klientas, turintis einamąją sąskaitą, gali atsisakyti daugiau nei jis deponavo. Kliento pašalinta perteklius žinomas kaip overdraftas. Overdraftas leidžiamas iki tam tikros ribos ir sutartu laikotarpiu. Palūkanos už banko permokėtą sumą ima bankas.

(III) Grynųjų pinigų kreditas:

Pagal grynųjų pinigų kreditavimo schemą paskirta paskolos riba, o paskolos gavėjo vardu atidaroma grynųjų pinigų kredito sąskaita. Paskolos gavėjas gali iš karto atsiimti pinigus iš sąskaitos, priklausomai nuo sankcijos ribos. Bankas ima palūkanas už sumą, kurią faktiškai atsiėmė skolininkas, o ne už sankcionuotą sumą.

IV) Sąskaitų diskontavimas:

Pagal tokią pinigų skolinimo formą bankai, prieš tai, kai jie faktiškai mokami, grynaisiais pinigais išrašo klientų sąskaitas. Dėl to bankai ima mokėti tai, kas vadinama nominalia nuolaida.

b) Antrinės funkcijos:

Toliau pateikiamos svarbios antrinės bankų funkcijos:

i) čekių ir sąskaitų surinkimas:

Bankai renka kitų klientų patikrinimus savo klientams; ir kredituoti savo pajamas į savo klientų sąskaitas. Bankai taip pat renka vekselių sąskaitas savo klientų vardu iš sąskaitų akcininkų per terminą; ir kredituoti pajamas į savo klientų sąskaitas.

ii) Agentūros funkcijos:

Bankai pagal klientų nurodymus:

1. Mokėti draudimo įmoką

2. Surinkite dividendus, palūkanas ir pan

3. Pirkti ar parduoti akcijas, obligacijas ir pan. Savo klientų vardu.

iii) Perdavimo priemonių teikimas:

Bankai teikia pervedimo priemones lėšų pervedimui iš vienos vietos į kitą, paprastai per bankų projektus. Bankai ima komisinius už banko vekselių išdavimą.

iv) akredityvų išdavimas:

Kredito laiškai yra naudingiausi importuojant prekybą. Jie pateikia importuotojo kreditingumo įrodymą. Importuotojo banko išduotame akredityviniame banke yra banko įsipareigojimas vykdyti akredityvoje nurodytą sumą, kurią eksportuotojas pateikė importuotojui.

v) informacinis laiškas:

Naudodamasis referenciniu laišku bankas pateikia informaciją apie kliento finansinę būklę tos pačios šalies ar kitų šalių prekiautojams.

vi) Kelionės čekiai:

Bankai teikia kelionių čekius savo klientams, keliaujantiems. Naudodamiesi šia galimybe, klientui nereikia nešiotis pinigų (tai yra rizikinga) ir gali keliauti saugiai.

vii) spintelės:

Bankai savo klientams teikia spinteles, kuriose klientai gali saugiai saugoti savo aukso, sidabro papuošalus ir svarbius dokumentus.

c) Šiuolaikinės funkcijos:

Kai kurios modernios komercinio banko funkcijos yra:

i) Elektroninių lėšų pervedimo sistema (EFT):

Ši sistema leidžia darbdaviams perkelti atlyginimus į darbuotojų sąskaitas tiesiogiai iš įmonės (ty darbdavio) banko sąskaitos.

ii) automatiniai bankomatai (bankomatai):

Tai laisvai stovintis savitarnos terminalas. Norint naudoti bankomatą, į terminalą reikia įdėti plastikinę kortelę ir įvesti identifikavimo kodą.

Įrenginys reaguoja:

1. Grynųjų pinigų suteikimas

2. Indėlių priėmimas

3. Kitų paprastų bankinių operacijų tvarkymas

(iii) Kreditinė kortelė:

Kreditinė kortelė leidžia kortelės turėtojams turėti tam tikros sumos sąskaitą. Jis gali būti naudojamas (kortelių turėtojams) prekių ir paslaugų apmokėjimui. Kreditinės kortelės išduodamos pasirinktiems banko klientams. Kreditinė kortelė - tai plastikinė kortelė, turinti nuotraukos tapatybę ir kliento parašus. Ji apima išduodančio banko pavadinimą ir kortelės galiojimo laiką.

(iv) Debeto kortelė:

Debeto korteles bankas išleidžia tiems klientams, kurie su juo saugo indėlius. Kortelės turėtojas gali pirkti prekes iš paskirtos mažmeninės prekybos parduotuvės ir atlikti mokėjimą per savo debetinę kortelę. Debeto kortelė yra plastikinė kortelė, turinti bankų pavadinimą ir kliento vardą, tapatybę ir parašus.

v) Informacijos rinkimas:

Bankai renka informaciją apie prekybą ir pramonę ir pateikia ją suinteresuotosioms šalims. Jie taip pat siūlo patarimus finansiniais klausimais.

Komercinių bankų vaidmuo ekonominėje plėtroje:

Komerciniai bankai atlieka didelį vaidmenį šalies ekonominei plėtrai.

Jų vaidmuo ekonominiame vystymosi procese galėtų būti išreikštas taip:

i) Komerciniai bankai skatina taupyti bendruomenę; ir nukreipti lėšas į produktyvų naudojimą. Tiesą sakant, milžiniškas bet kurios tautos augimas buvo įmanomas tik sukūrus patikimą bankų sistemą toje šalyje. Bankai yra ekonominės plėtros priemonės.

ii) Bankai sukuria kreditą. Kredito kūrimas, kurį atlieka bankai, yra modernios kapitalistinės visuomenės ekonominės plėtros pagrindas.

iii) bankai skatina prekybą, ypač užsienio prekybą; teikiant lėšas ir padedant mokėti bei pervesti pinigus.

iv) bankai padeda skirstant lėšas; ir užtikrinti optimalų taupymo naudojimą ekonomikoje, o tai paskatintų ekonominį vystymąsi. Paskolų palūkanų normos, nustatomos pagal rinkos mechanizmą arba nustatomos centrinio banko, bankų paskirti kreditai yra nustatomi tarp įvairių potencialių skolininkų ir sektorių.