6 Pagrindiniai investicijų portfelio proceso principai

Toliau pateikiami pagrindiniai investicijų portfelio proceso principai:

1. Būtent portfelis yra svarbus:

Individualūs vertybiniai popieriai yra svarbūs tik tiek, kiek jie veikia bendrąjį portfelį. Pavyzdžiui, vertybinių popierių rizika neturėtų būti grindžiama vieno vertybinio popieriaus grąžos neapibrėžtumu, o vietoj jos indėlio į viso portfelio grąžos neapibrėžtumą.

Image Courtesy: bloglet.com/gallery/what-is-an-investment-portfolio/what-is-an-investment-portfolio.jpg

Be to, turtą, pvz., Asmens karjerą ar namus, reikėtų apsvarstyti kartu su saugumo portfeliu. Trumpai tariant, visuose sprendimuose turėtų būti pagrindinis dėmesys skiriamas sprendimo poveikiui visam turimam turtui.

2. Didesnė tikėtina portfelio grąža ateina tik su didesne portfelio rizika:

Svarbiausias portfelio sprendimas yra priimtinos rizikos dydis, kurį lemia turto portfelio turto paskirstymas.

Tai nėra lengvas sprendimas, nes reikalaujama, kad turėtume tam tikrą įspūdį apie riziką ir numatomą grąžą daugeliui skirtingų turto rūšių. Nepaisant to, bendras portfelio rizikos ir grąžos lygis turėtų būti pirmasis sprendimas, kurį daro bet kuris investuotojas.

3. Su saugumo tipu susijusi rizika priklauso nuo to, kada investicija bus likviduota:

Asmuo, planuojantis parduoti per vienerius metus, ras nuosavybės vertybinius popierius rizikingiau nei asmuo, ketinantis parduoti per 10 metų.

Kita vertus, asmuo, ketinantis parduoti per 10 metų, nustatys, kad vienerių metų trukmės obligacijos bus rizikingesnės nei tas, kuris planuoja parduoti per vienerius metus. Rizika sumažinama pasirinkus vertybinius popierius, kurių apmokėjimas yra artimas, kai portfelis bus likviduojamas.

4. Įvairinimo darbai:

Įvairių vertybinių popierių diversifikavimas sumažins portfelio riziką. Jei dėl tokio plataus diversifikavimo gaunamas tikėtinas portfelio grąžos ar rizikos lygis, kuris yra mažesnis (ar didesnis), nei pageidaujama, tada galima panaudoti skolinimą (arba skolinimą) norimam lygiui pasiekti.

5. Kiekvienas portfelis turėtų būti pritaikytas atsižvelgiant į konkrečius jos savininko poreikius:

Žmonės turi skirtingus mokesčių tarifus, žinias, sandorio išlaidas ir pan. Asmenys, kurie turi didelę ribinę mokesčių grupę, turėtų pabrėžti portfelio strategijas, kurios padidina mokesčių deklaracijas. Asmenys, kuriems trūksta stiprių žinių apie investavimo alternatyvas, turėtų samdyti specialistus, kad jie teiktų reikiamą konsultavimą.

Dideliuose pensijų portfeliuose turėtų būti laikomasi strategijų, kurios sumažintų tarpininkavimo mokesčius, susijusius su kapitalo ir ne nuosavybės vertybinių popierių valdytojų judėjimu (pvz., Naudojant ateities sandorius). Trumpai tariant, portfelio strategija turėtų būti pritaikyta prie unikalių portfelio savininko poreikių ir savybių.

6. Konkurencija dėl nenormalios grąžos yra plati:

Daugelis žmonių nuolat naudojasi įvairiais būdais, siekdami gauti nenormalią grąžą didesnę nei tikėtasi, atsižvelgiant į saugumo riziką.

Vertybiniai popieriai, kurie, kaip manoma, yra nepakankamai įvertinti, yra perkami tol, kol kainos pakyla iki reikiamo lygio, o vertybiniai popieriai, kurie, kaip manoma, pernelyg vertinami, parduodami tol, kol kaina nukris iki tinkamo lygio.

Jei šių spekuliantų veiksmai yra tikrai veiksmingi, saugumo kainos akimirksniu prisitaikys prie naujos informacijos, kuri bus veiksminga rinkos teorija (EMT).

Kiek EMT yra teisinga, taip pat tai, kiek yra unikali informacija, lemia tai, ar reikia naudoti pasyvią „investavimo“ strategiją ar aktyvią „spekuliacinę“ strategiją.