4 Svarbios vertinimo metodikos
Toliau pateikiamos svarbios vertinimo metodų taikymo sritys:
Atsakymai, gauti naudojant šias priemones, yra tik tokie pat geri kaip duomenų įvedimas. Todėl būtina atidžiai atlikti grąžos normų skaičiavimą ir tinkamai atsižvelgti į visas įplaukas ir srautus. Dar svarbiau, kad vertinimo procese būtina naudoti sprendimą.
Image Courtesy: superpit.com.au/Portals/0/Slide%2014%20or%2017%20St%20Barbara's%20Parade%202011.JPG
Minėti investavimo rezultatų vertinimo metodai ir metodai taikomi tiek instituciniams investuotojams, tiek individualiems investuotojams. Kaip individas, mes visi žinome, kad vienas iš būdų patobulinti save yra praeities peržiūra, pamatyti, kur mes padarėme klaidų ir kur galėtume tobulėti. Kalbant apie investicijas, turėtume peržiūrėti ankstesnius rezultatus, susijusius su:
1. Priimtas rizikos laipsnis:
Ar portfelis yra tinkamai diversifikuotas, ar jis yra nepakankamai aprūpintas ar per daug diversifikuotas? Ar investuotojo naudojimo marža? Jei taip, ar tai per daug? Daugelis privačių asmenų sąskaitos yra panaikinamos dėl papildomų įkainių ir kainų sumažėjimo dėl nuosmukio.
2. Atskirų vertybinių popierių pasirinkimas:
Ar investuotojas turi galimybę pasirinkti nepakankamai įvertintas problemas? Tai galima nustatyti palyginus savaitinių pirkimų emisijų procentinę dalį su rinkos rezultatais. Jei procentinis pelnas viršija rinkos indeksą, tai rodo, kad pirkėjas pasirinko gerus pasirinkimus. Jei tai darote nuosekliai, ji parodo, kad sugeba pasirinkti nepakankamai įvertintas problemas.
3. Ciklinis ir rinkos laikas:
Ar investuotojas stengiasi pakoreguoti portfelį į agresyvias, neutralias ar gynybines pozicijas, numatydamas rinkos santaupas? Jei taip, ar investuotojas yra sėkmingas? Kokiu pagrindu, techniniai ar pagrindiniai veiksniai, ar jis suformuluoja savo prognozes dėl rinkos santaupų? Kokius patobulinimus galima padaryti? Arba atrodo, kad jis turėtų geriau investuoti savo uždarbį kitur?
4. Rizikos pakoreguota grąža:
Investuotojas turėtų apskaičiuoti: a) portfelio metines grąžos normas; b) rizika, kuri prisiimta atsižvelgiant į portfelio beta dydį arba grąžos kintamumą, ir c) pagal riziką įvertintos grąžos. Tada investuotojas turėtų palyginti riziką pakoreguotą grąžą su rinkos indekso, akcijų fondų ir subalansuotų investicinių fondų vidurkiu ir pan.
Valdantysis portfelis turėtų būti vertinamas keletą kartų skirtingose rinkos aplinkose prieš priimant galutinį sprendimą. Vertinant investuotojo portfelio veiklos rezultatus, kaip siūloma, jei tai daroma nuosekliai kartą per metus, reikėtų atskleisti trūkumus ir stipriąsias puses bei numatyti priemones, kuriomis būtų galima pagerinti bendrą investavimo programos valdymo gebėjimą.
