Trumpi pastabos apie autokratinį demokratinį tęstinį modelį

Tarp nenumatytų atvejų teorijų tai yra gana primityvus. Jei autokratinis ir demokratinis elgesys būtų vertinamas tik kaip dvi kraštutines pozicijas, tai būtų teisingai vadinama elgesio teorija. Jie yra tik du iš daugelio pozicijų palei kontinuumą.

Image Courtesy: personalingpowerusa.files.wordpress.com/2012/09/shutterstock_2666132.jpg

Vienu kraštutiniu atveju, lyderis priima sprendimą, pasakoja savo pavaldiniams ir tikisi, kad jie atliks šį sprendimą.

Kitame krašte lyderis visiškai dalijasi savo sprendimų priėmimo galia su savo pavaldiniais. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra keletas vadovavimo stilių, o pasirinktas stilius priklauso nuo pačių lyderio jėgų ir situacijos.

Šis tęstinumas laikomas nulinės sumos žaidimu, nes, kaip vienas laimėjo kitus, prarandama ir atvirkščiai.

Neatidėliotinas metodas pripažįsta, kad nei demokratinė, nei autokratinė ekstremalė nėra veiksminga visose situacijose. „Fiedler“ modelis išsamiau nagrinėja situacines charakteristikas.