Trumpas vaikų elgesio sutrikimo tyrimas

Vaikystėje gali pasireikšti įvairios psichologinės problemos. Tai apima problemas, kurios kelia pavojų vaikų gebėjimui mokytis ir bendrauti, pvz., Intelektinės negalios; kalbos uždelsimas; konkrečių mokymosi sutrikimų; ir plintančių vystymosi sutrikimų, įskaitant autizmą

Vaikų ir paauglystės metu taip pat gali kilti problemų, susijusių su žarnyno ir šlapimo pūslės kontrolės, miego ir pabudimo rutinu, maitinimo ir valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija nervosa, atsiradimu. Vaikams ir paaugliams gali atsirasti neuropsichologinių problemų ir sunkumų, atsirandančių dėl epilepsijos ar galvos traumų.

Visi šie sunkumai kelia susirūpinimą psichologams, kurie tiria nenormalų elgesį (Carr, 1999). Tačiau, be šių sunkumų, psichologai, tiriantys neįprastą elgesį vaikystėje, daugiausia dėmesio skyrė dviem didelėms sąlygoms.

Tai yra sutrikdomi elgesio sutrikimai (pvz., Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, opozicinis defektas ir elgesio sutrikimas) ir emociniai sutrikimai (pvz., Nerimas ir depresija).

Vėliau bus sprendžiami vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emociniai sutrikimai ir nerimas. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas trikdančio elgesio sutrikimams trimis pagrindinėmis priežastimis.

Pirma, vaikų ir paauglių trikdančio elgesio sutrikimai yra ypač paplitę bendruomenėje. Antra, šie sutrikimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų. Trečia, ilgainiui, jei jie nebus gydomi, šie sutrikimai yra labai brangūs tiek nuo jų kenčiantiems vaikams, tiek visuomenei.

Toliau pateikiami pagrindiniai dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimo, opozicinio defiantinio sutrikimo ir elgesio sutrikimo klinikiniai požymiai. Pažymėtina, kad visos trys iš šių sąlygų sukelia elgesį, kuris kelia problemų ir kitiems, ir vaikui.

Apsvarstę dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo klinikinius požymius ir epidemiologiją, opozicinį drąsų sutrikimą ir elgesio sutrikimą, šiame skyriuje pateikiami teoriniai šių problemų paaiškinimai. Kiekvienas iš šių konkrečių paaiškinimų buvo parengtas atsižvelgiant į vieną iš keturių plačių teorijų.

Tai yra psichologinių problemų biologinės, psichodinaminės, pažinimo-elgesio ir šeimos sistemų teorijos. Vėliau šios keturios plačios teorijos yra peržiūrimos atsižvelgiant į jų pagrindinius požymius, jų indėlį į mūsų supratimą ir psichologinių problemų gydymą bei jų apribojimus.