Įvairių pajamų koncepcijų ryšys
Skirtingų pajamų sąvokų ryšį galima aptarti dviem atvejais:
(i) Kai kaina išlieka pastovi (tai vyksta pagal tobulą konkurenciją). Esant tokiai situacijai, įmonė turi priimti tą pačią kainą, kurią nustatė pramonė. Tai reiškia, kad bet koks prekės kiekis gali būti parduodamas ta konkrečia kaina.
Vaizdas mandagumo: nepriklausomas.com.mt/uploads/media/NewspaperArticleImage-MediaItem/Large/944930816-money-Revenue-up-expenditure-down-in-January-JZ2.jpg
(ii) kai kainos nukrenta su produkcijos padidėjimu (tai vyksta pagal neveiksmingą konkurenciją). Tokiu atveju įmonė laikosi savo kainų politikos. Tačiau jis gali padidinti pardavimus tik sumažindamas kainą.
Dabar aptarkime ryšį tarp skirtingų pajamų sąvokų, kai: (i) kai kaina išlieka pastovi; ii) kai kainų kritimas padidėja.
AR ir MR ryšys (kai kaina išlieka pastovi):
Kai kainos išlieka tokios pačios visuose produkcijos lygiuose (pvz., Tobulos konkurencijos atveju), nė viena įmonė negali paveikti produkto rinkos kainos. Įmonė gali parduoti daugiau produkcijos už tą pačią kainą (žr. 7.2 lentelę). Tai reiškia, kad pajamos iš kiekvieno papildomo vieneto (MR) yra lygios AR. Todėl tiek AR, tiek MR kreivės sutampa horizontalios tiesios linijos lygiagrečiai X ašiai, kaip parodyta 7.1 pav.
7.2 lentelė: AR ir MR (kai kaina išlieka pastovi):
| Parduoti vienetai | Kaina / AR (Rs.) | TR (Rs.) | MR (R.) |
| 1 | 5 | 5 | 5 |
| 2 | 5 | 10 | 5 |
| 3 | 5 | 15 | 5 |
| 4 | 5 | 20 | 5 |
| 5 | 5 | 25 | 5 |
Kaip matyti iš pateikto grafiko ir diagramos, kaina (AR) išlieka ta pati visais produkcijos lygiais ir yra lygi MR. Todėl paklausos kreivė (arba AR kreivė) yra visiškai elastinga.
Visada atminkite, kad kai įmonė gali parduoti daugiau produkcijos ta pačia kaina, tada AR = MR visais produkcijos lygiais.
TR ir MR ryšys (kai kaina išlieka pastovi):
Kai kaina išlieka pastovi, įmonės gali parduoti bet kokį produkcijos kiekį rinkos nustatyta kaina. Todėl MR kreivė (ir AR kreivė) yra horizontali tiesi linija, lygiagreti X ašiai. Kadangi MR išlieka pastovus, TR taip pat didėja pastoviu greičiu (žr. 7.3 lentelę). Dėl šios priežasties TR kreivė yra teigiamai nukreipta tiesi linija (žr. 7.2 pav.). Kadangi TR yra nulis nulinio išėjimo lygiu, TR kreivė prasideda nuo kilmės.
7.3 lentelė: TR ir MR (kai kaina išlieka pastovi):
| Parduoti vienetai | Kaina / AR (Rs.) | TR (Rs.) | MR (R.) |
| 1 | 5 | 5 | 5 |
| 2 | 5 | 10 | 5 |
| 3 | 5 | 15 | 5 |
| 4 | 5 | 20 | 5 |
| 5 | 5 | 25 | 5 |
TR ir kainų linijos ryšys:
Kai kainos išlieka pastovios visuose produkcijos lygiuose, tada Kaina = AR = MR. Todėl kainų eilutė yra tokia pati kaip MR kreivė. Taip pat, TR = I MR. Taigi plotas pagal MR kreivę arba kainų eilutę bus lygus TR. 7.3 pav. TR išvesties MR lygiu = OP x OQ = plotas po kainos linija.
Ryšys tarp AR ir MR (kai kainos nukrenta, kai padidėja produkcija):
Kai įmonės gali padidinti pardavimų apimtį tik sumažindamos kainą, tuomet AR sumažėja parduodant. Tai reiškia, kad pajamos iš kiekvieno papildomo vieneto (ty MR) bus mažesnės už AR. Todėl tiek AR, tiek MR kreivės nukrypsta žemyn iš kairės į dešinę. Šį ryšį galima geriau suprasti 7.4 ir 7.4 pav.
7.4 lentelė: AR ir MR (kai kainos sumažėja, kai padidėja produkcija):
| Vienetai parduodami | AR (Rs.) | TR (Rs.) | MR (R.) | Kritimo santykis (AR: MR) |
| 1 | 5 | 5 | 5 | - |
| 2 | 4 | 8 | 3 | 1: 2 |
| 3 | 3 | 9 | 1 | 1: 2 |
| 4 | 2 | 8 | -1 | 1: 2 |
| 5 | 1 | 5 | -3 | 1: 2 |
7.4 lentelėje, tiek MR, tiek AR sumažėja su produkcijos padidėjimu. Tačiau MR sumažėjimas yra dvigubai didesnis už AR, ty MR patenka į tokį greitį, kuris yra dvigubai mažesnis už AR sumažėjimą. Kaip rezultatas, MR kreivė yra staigesnė už AR kreivę, nes MR yra apribota vienu vienetu, o AR yra gaunami iš visų vienetų. Tai lemia palyginti mažesnį AR sumažėjimą, nei sumažėjo MR.
Pažymėtina, kad MR gali nukristi iki nulio ir netgi gali tapti neigiama. Tačiau AR gali būti nei nulis, nei neigiamas, nes TR visada yra teigiamas.
Bendras AR ir MR santykis :
Santykis tarp AR ir MR priklauso nuo to, ar kaina išlieka tokia pati, ar sumažėja, kai padidėja produkcija. Tačiau, jei nieko nenurodoma apie kainos pobūdį su produkcijos padidėjimu, tarp AR ir MR yra toks bendras ryšys:
1. AR padidėja tol, kol MR yra didesnis už AR (arba kai MR> AR, AR padidėja).
2. AR yra didžiausias ir pastovus, kai MR yra lygus AR (arba kai MR = AR, AR yra didžiausias).
3. AR sumažėja, kai MR yra mažesnis nei AR (arba kai MR <AR, AR)
Pažymėtina, kad konkretus ryšys tarp AR ir MR priklauso nuo kainos santykio su produkcija, ty ar kaina išlieka tokia pati, ar kinta atvirkščiai su produkcija.
AR ir MR kreivės pagal monopolinę ir monopolinę konkurenciją:
Tiek monopolinė, tiek monopolinė konkurencija patenka į neveiksmingos konkurencijos kategoriją. Todėl AR ir MR kreivės nusileidžia žemyn, nes daugiau vienetų galima parduoti tik sumažinant kainą. Tačiau yra vienas didelis skirtumas tarp monopolinės ir monopolinės konkurencijos AR ir MR kreivių.
Pagal monopolinę konkurenciją AR ir MR kreivės yra elastingesnės nei monopolis. Taip atsitinka dėl to, kad monopolistinėje konkurencijoje yra artimų pakaitalų ir nėra monopolio artimų pakaitalų. Taigi, kai prekių kaina padidėja abiejose rinkose, tada proporcingas monopolijos paklausos sumažėjimas yra mažesnis nei proporcingas paklausos sumažėjimas pagal monopolinę konkurenciją.
Santykis tarp TR ir MR (kai kainos nukrenta, kai padidėja produkcija):
Kai daugiau produkcijos galima parduoti tik sumažinant kainą, tuomet pajamos iš kiekvieno papildomo vieneto (ty MR) sumažės. MR - tai TR pridėjimas, kai parduodamas dar vienas produkcijos vienetas. Taigi, TR padidės, kai MR yra teigiamas, TR sumažės, kai MR yra neigiamas, o TR bus maksimalus, kai MR yra nulis. Šį ryšį galima geriau suprasti naudojant 7.5 ir 7.8 lenteles:
7.5 lentelė: TR ir MR (kai kainos sumažėja, kai padidėja produkcija):
| Parduoti vienetai | AR (Rs.) | TR (Rs.) | MR (R.) |
| 1 | 5 | 5 | 5 |
| 2 | 4 | 8 | 3 |
| 3 | 3 | 9 | 1 |
| 4 | 2.25 | 9 | 0 |
| 5 | 1 | 5 | -4 |
7.8 pav. TR kreivė pakyla tol, kol MR yra teigiamas. Jis pasiekia aukščiausią tašką (tašką A), kai MR yra nulis (taškas B) ir jis pradeda mažėti, kai MR tampa neigiamas.
Santykiai gali būti apibendrinti taip:
1. Kol MR yra teigiamas, TR padidėja (arba, kai TR pakyla, MR yra teigiamas).
2. Kai MR yra nulis, TR yra didžiausiame taške (arba, kai TR yra didžiausias, MR yra nulis).
3. Kai MR tampa neigiamas, TR pradeda kristi (arba kai TR nukrenta, MR yra neigiamas).
Kai kurios svarbios pastabos:
1. Nulis ir neigiamas MR:
MR gali būti lygus nuliui ir netgi neigiamam, kai kainos mažėja, padidėjus produkcijai.
i. MR gali būti lygus nuliui, kai TR išlieka tas pats, kai padidėja išėjimas.
ii. MR gali būti neigiamas, kai TR nukrenta, kai padidėja išėjimas.
Tačiau MR negali būti lygus nuliui arba neigiamam, kai kaina išlieka pastovi visuose produkcijos lygiuose.
2. TR sudaro 45 ° kampą:
Kai kainos išlieka tokios pačios visuose produkcijos lygiuose, tada TR didėja pastoviu greičiu (dėl pastovaus MR). Dėl šios priežasties TR kreivė yra 45 ° teigiamai nukreipta tiesi linija (žr. 7.2 pav.).
3. TR = I MR, bet TC C EMC:
TR gali būti apskaičiuojamas pridedant pajamas, gautas parduodant kiekvieną papildomą vienetą, ty TR = MR1 + MR2 +… + MR n = RMR. Tačiau TC yra TFC ir TVC suma. Kadangi TFC neturi įtakos MC, TC negalima apskaičiuoti kaip MC sumavimo.
