Tiesioginių darbo užmokesčių procentas: formulė, privalumai ir trūkumai
Tiesioginių darbo užmokesčių procentas: formulė, privalumai ir trūkumai!
Tiesioginė darbo sąnaudų bazė yra plačiai naudojamas metodas, taikomas darbo vietoms arba produktams.
Formulė ir skaičiavimas:
Tai apskaičiuojama taip:
Fabriko pridėtinė vertė / Tiesioginės darbo sąnaudos x 100
Jei gamyklos pridėtinės vertės yra 20 000 Rs, o tiesioginės darbo sąnaudos taip pat yra 20 000 Rs, tuomet įsisavinimo lygis, pagrįstas tiesioginiu darbo užmokesčiu, bus 100%.
(Rs 20 000 / Rs 20 000) x 100
Darbas arba produktas, kurio tiesioginės darbo sąnaudos yra 3000 Lt, būtų apmokestinamos 3000 Lt už gamyklos pridėtines išlaidas.
Privalumai:
Šis metodas yra naudingas, kai gamyba yra vienoda, visi organizacijos darbuotojai dirba daugiau ar mažiau tuo pačiu valandiniu tarifu, o darbo jėga daugiausia naudojama.
Šis metodas turi šiuos privalumus:
(1) Tai paprasta valdyti ir suprasti.
(2) Ji laiko laiko veiksnį, nes darbo sąnaudos apskaičiuojamos dauginant darbo valandų skaičių valandiniu darbo tarifu, tuo daugiau dirbtų valandų, tuo didesnės darbo sąnaudos ir didesnis naudojimas, taigi ir mokestis už pridėtines išlaidas.
(3) Darbo normos svyruoja, bet rečiau nei medžiagų kainos.
Trūkumai:
Trūkumai yra tokie:
(1) Tai priklauso nuo tiesioginio darbo kaštų, kurie gali tiksliai neatspindėti gamyklos pridėtinės vertės produkto savikainoje. Daugelis išlaidų, tokių kaip mokesčiai, turto draudimas ir nusidėvėjimas, yra laiko funkcijos.
(2) Ji nemano, kad kitų gamybos veiksnių, išskyrus tiesioginį darbo veiksnį, dalis, pavyzdžiui, mašinos. Daugelyje verslo įmonių svarbiausias gamybos veiksnys yra mašinos, o ne darbas.
(3) Joje neatsižvelgiama į skirtingų tipų darbo užmokesčio normų skirtumus, jei jų yra, ir dėl to skirtingų darbo vietų atlyginimas nebūtinai yra toks pat, kaip ir praleistos valandos. Tai būtų aišku, kai darbuotojai mokami pagal darbo užmokesčio tarifą, nes šioje sistemoje darbo užmokestis priklauso nuo produkcijos, o ne nuo laiko.
Šis apribojimas aiškus iš sekančio pavyzdžio:
Kadangi darbas B užima 25% papildomo laiko darbui užbaigti nei A, B atliktas darbas turi būti užimtas gamykloje ilgiau nei A, tačiau, kaip matyti iš pirmiau pateikto teiginio, mokestis už gamyklos pridėtinę kainą yra tas pats kiekvienu atveju.
(4) Bendros tiesioginės darbo sąnaudos sudaro didelio ir mažo darbo užmokesčio gamybos darbuotojų sumą. Taikant pridėtines išlaidas pagal tiesiogines darbo sąnaudas, darbui ar produktui priskiriama daugiau pridėtinės vertės, kai didelės spartos operatorius atlieka darbą vietoj mažo tarifo darbuotojo. Toks metodas gali lemti netinkamą gamyklos pridėtinę vertę, ypač kai daugelis operatorių, turinčių skirtingus valandinius tarifus tame pačiame skyriuje, atlieka panašias operacijas skirtingose darbo vietose ar produktuose.
