Tarptautinė prekyba paslaugomis: reikšmė, charakteristikos ir apribojimai

Tarptautinė prekyba paslaugomis: reikšmė, charakteristikos ir apribojimai!

Reikšmė:

Išplėstinė ekonomika visų pirma yra paslaugų ekonomika ta prasme, kad paslaugų sektorius sukuria didžiausią užimtumo ir pajamų dalį šiose ekonomikose. Pramonės rinkos ekonomikoje paslaugos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 60 proc. BVP ir sudaro apie 60 proc. Viso užimtumo. Patirtis, kad, didėjant ekonomikai, paslaugų dalis BVP ir bendras užimtumas didėja.

Taigi besivystančiose šalyse paslaugų sektoriaus dalis BVP padidėjo nuo 40 proc. 1965 m. Iki 47 proc. 1990 m. Mažas pajamas gaunančiose šalyse šis santykis per šį laikotarpį padidėjo nuo 32 proc. Iki 35 proc. .

Tuo pačiu laikotarpiu paslaugų dalis Indijos BVP padidėjo nuo 34 proc. Iki 40 proc. Taigi ekonominei plėtrai būdingas paslaugų dalies padidėjimas BVP ir bendras užimtumas. Ši tendencija didina tarptautinę prekybą paslaugomis.

Tarptautinės paslaugų rinkos dydį sunku įvertinti. Tačiau apskaičiuota, kad paslaugos, vadinamos „nematoma“, sudaro apie ketvirtadalį pasaulio prekybos. Pasaulio prekybos paslaugomis dominuoja išsivysčiusios šalys, o tai rodo faktas, kad išsivysčiusios šalys turi didelį perteklių, o besivystančios šalys turi nemažą deficitą nematomoje sąskaitoje.

Tarptautinei prekybai paslaugomis apskritai taikomi daug apribojimų. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), kuriuo siekiama liberalizuoti prekybą prekėmis, neapima paslaugos. Pramoninės šalys, tokios kaip JAV ir EEB narės, tvirtai pasisakė už tai, kad į prekybos paslaugomis įtraukimas būtų įtrauktas į GATT derybas.

Besivystančios šalys, kaip antai Indija, griežtai priešinosi tokiam žingsniui. Besivystančių šalių baimė yra ta, kad liberalizavus prekybą paslaugomis daugiašalės įmonės naikins jų paslaugų pramonę.

Kita vertus, teigiama, kad liberalizavimas ir dėl to atsirandanti konkurencija pagerins besivystančių šalių paslaugų sektoriaus efektyvumą ir tai padės pagerinti bendrą ekonomikos efektyvumą ir besivystančių šalių eksporto konkurencingumą.

Taip pat galima pabrėžti, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys taip pat skatina strategines aplinkybes atverti tam tikras užsieniečių paslaugas ir tam tikrais atvejais net ir privačias privačias įmones.

Charakteristikos:

Svarbi paslaugų, turinčių didelę įtaką paslaugų rinkodarai, ypatybė yra jų neatsiejamumas, ty paslaugos negali būti atskirtos nuo paslaugų teikėjų, nesvarbu, ar tai yra asmenys ar mašinos. Tačiau tai nereiškia, kad visos paslaugos reikalauja fizinio paslaugų teikėjo ir vartotojo artumo.

Yra dvi plačios paslaugų kategorijos:

i) tie, kurie būtinai reikalauja fizinio paslaugų teikėjo ir vartotojo artumo; ir

ii) tie, kurie to nedaro, nors toks fizinis artumas gali būti naudingas.

Paslaugos, kuriose yra svarbus fizinis artumas, suskirstytos į tris kategorijas:

Pirmąją kategoriją apibūdina mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas ir mobilusis vartotojas. Tai apima atvejus, kai gavėjo judėjimas į paslaugų teikėjo vietą nėra fiziškai įmanomas. Pavyzdžiui, Indijos įmonė, turinti statybos sutartį užsienyje, turės išsiųsti reikiamą darbo jėgą į statybvietę darbui atlikti. Panašiai technikas gali tekti eiti į gamyklą užsienyje, kad pašalintų įrenginio problemą.

Antroji kategorija pasižymi mobiliuoju vartotoju ir mobiliuoju paslaugų teikėju. Ši kategorija susideda iš paslaugų, kurios apima kai kuriuos pagrindinius elementus, kurie paprastai negali būti perkeliami į vartotojo vietą. Pavyzdžiui, tam tikri eksperimentai gali būti atliekami tik tose laboratorijose, kuriose jie įrengti. Pacientas, pageidaujantis atviros operacijos, turės eiti į ligoninę, kurioje yra reikalingos patalpos.

Trečiąją kategoriją sudaro mobilusis vartotojas ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas; artumas gali būti pasiektas tiek paslaugų teikėjo, kuris eina į vartotoją, tiek naudotojui, kuris eina į paslaugų teikėją. Paslaugos, kurioms fizinis artumas nėra būtinas, vadinamos tolimojo susisiekimo paslaugomis. Šios kategorijos pavyzdžiai apima gyvos muzikos koncertų ar duomenų perdavimą „per laidą“. Pažangiosiose šalyse tradicinės bankininkystės ir draudimo paslaugos priklauso šiai kategorijai, nes paskolos ar draudimo polisai gali būti užtikrinami paštu arba telefonu.

Iškilus tolesnėms technologijoms, tolimojo susisiekimo sandorių apimtis padidės. Tai turi didelių pasekmių platesniems klausimams, pvz., Tendencija daryti įtaką imigracijos apribojimams, susijusiems su kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų santykiniu darbo užmokesčiu, nes kvalifikuotos paslaugos vis dažniau gali būti vykdomos „tolimais atstumais“, o pastaroji negali.

Net ir daugelio tolimojo susisiekimo paslaugų atveju, paslaugų teikėjo ir vartotojo fizinis artumas padės padidinti paslaugos efektyvumą. Todėl daugelis paslaugų įmonių norės turėti verslo vietų šalyse, kuriose yra pakankamai rinkos. „Teisė steigti“ yra esminis laisvos prekybos paslaugomis aspektas. Teisė įsisteigti taip pat apima teisę įdarbinti žmones be pilietybės apribojimų.

Tarptautinė prekyba daugeliu paslaugų apima tarptautinį veiksnių mobilumą. Yra keletas tarptautinių sandorių, susijusių su laikino veiksnio perkėlimo paslaugomis, pvz., Paslaugomis, reikalaujančiomis, kad užsienio darbuotojas galėtų laikinai gyventi paslaugų sandorius. Taigi tarptautinė prekyba paslaugomis apima sudėtingus klausimus, tokius kaip teisė nustatyti veiksnių judumą. Tai yra ypatingos prekybos paslaugomis liberalizavimo problemos, palyginti su prekyba prekėmis.

Apribojimai:

Dėl šių savybių ir socialinių bei ekonominių ir politinių tam tikrų paslaugų pasekmių jiems paprastai taikomi įvairūs nacionaliniai apribojimai. Apsaugos priemonės apima vizų reikalavimus ir investavimo taisykles. Paslaugos įvairiose šalyse apima bankininkystę ir draudimą; transportavimas; televizija, radijas, filmai ir kitos komunikacijos formos ir pan.

Keletas ekonomistų bandė sumažinti besivystančių šalių baimę dėl prekybos paslaugomis liberalizavimo. Pažymėta, kad kelios besivystančios šalys įgijo pakankamai jėgų skirtingose ​​tarnybose, kad galėtų sėkmingai konkuruoti su išsivysčiusiomis šalimis.

Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Korėja, Brazilija, Indija, Libanas ir Taivanas sėkmingai vykdė tarptautines statybos ir projektavimo sutartis. Keletas besivystančių šalių turi daug galimybių profesionalių paslaugų srityje. Kai kurie jau turi didelį turizmo ir laivybos eksportą.

Buvo teigiama, kad jei besivystančios šalys saugo brangesnes ar žemesnės kokybės paslaugas, kurias gamina vietinės įmonės, kyla pavojus, kad jos eksportuos prekių eksportą: daugelis paslaugų teikiamos gamintojams tiekėjų arba vartotojų. Prieiga prie prieinamų išlaidų kokybiškoms paslaugoms gali padėti pasiekti sėkmės ir nesėkmės eksportuojant. Daugelyje besivystančių šalių tokių paslaugų poreikis lemia bent selektyvų liberalizavimą.

Jei tai paskatintų daugiašales pramoninių šalių korporacijas teikti šias paslaugas besivystančioms šalims, tai padėtų besivystančių šalių eksportui trimis būdais. Pirma, tai sumažintų jų išlaidas ir padėtų jiems kurti rinkas. Antra, tai paskatintų tarptautines korporacijas atsisakyti prekių, kurios būtų naudingos kuriant daugiau paslaugų. Trečia, jei pramoninės šalys gali parduoti daugiau paslaugų, jos gali būti labiau linkusios sumažinti apsaugines kliūtis kitur.

Šie argumentai, kurie teoriškai skamba labai daug, nėra lengvai realizuojami. Reikia įspėti, kad jei besivystančios šalys prieš liberalizavimą imsis priemonių savo paslaugoms stiprinti, tai neigiamai paveiktų vidaus paslaugų sektorius.

Indija turi daug galimybių įvairiose paslaugose. Didelis mokslininkų, profesionalių ir kvalifikuotų bei pusiau kvalifikuotų darbuotojų, dirbančių užsienyje, skaičius rodo Indijos potencialą keliose srityse. Turint tokį išteklių potencialą, turėtume sugebėti plėtoti keletą paslaugų sektorių, galinčių gauti klientų iš užsienio. Pavyzdžiui, ar negalime teikti sveikatos priežiūros, o ne tik eksportuojančių gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų? Ar galime ne tik mokyti mokytojus?