Rytų ir Vakarų mokyklų skirtumai

Skirtumai tarp Rytų ir Vakarų mokyklų, susijusių su Karmos doktrina!

Indijos visuomenėje vyraujančios įvairios doktrinos pateisina „karmos“ reikšmę tarp induistų, budistų ir džinsų. Panašiai Vakarų mokykla taip pat remia socialinės veiklos teoriją, kad paaiškintų žmogaus elgesį. Tačiau yra keletas esminių skirtumų tarp rytuose vyraujančios karmos teorijos ir Vakarų veiksmų teorijos.

Pagrindiniai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų mokyklų, susiję su karmos ar veiksmo doktrina, gali būti rodomi taip:

(i) Rytų mokyklos vertina karmos teoriją kaip transcendentinę, nes ji jungia gyvenimą žemėje su tolesniu gyvenimu. Priešingai, vakariečiai mano, kad veiksmo teorija yra tik pasaulietiška.

(ii) Pagal karmos teoriją yra trys veiksmų kategorijos, pagrįstos Sattvaguna, Tamoguna ir Rajoguna. Tačiau Vakarų socialinių veiksmų teorija veiksmus suskirsto į loginius ir ne loginius. Jis nesuteikia padalijimo pagal gunas.

(ii) kadangi karmos doktrina yra idealus elgesio kodeksas, kurio turi laikytis žmonės kartu su veiksmų tyrimu, Vakaruose paplitusi veiksmų teorija apie tokį kodą nekalbama.

(iv) Karmos doktrina karmaphala ar rezultatus klasifikuoja į tris kategorijas, pvz., „Sanchit karma“ (sukauptas veiksmas) „Prarabadh karma“ („Paskirtis“) ir „Sanchaiman Karma“ (susikaupianti veikla) ​​ir susieja juos su žmonių praeitis, dabartis ir ateitis. Priešingai, Vakarų veiksmų teorija interpretuoja žmogaus elgesį sudėtingo veiksmų ir reakcijų proceso atžvilgiu.

(v) Rytų karmos teorija paaiškina visišką žmogaus asmenybę, nes mano, kad asmens socialinis statusas, kastos, šeima, laimė ir, svarbiausia, visas jo gyvenimas priklauso nuo jo veiksmų vykdymo. Taigi, karmos teorija išlieka daug platesnė. Priešingai, Vakarų veiksmų teorija nepaaiškina žmogaus gimimo tam tikroje šeimoje ar grupėje, ji paaiškina tik žmogaus elgesį socialinių grupių ir pasiektos būklės požiūriu.

(vi) aiškindamas žmogaus elgesį, karmos doktrina atsižvelgia į vyraujančias socialines vertybes ir normas. Tačiau veikimo teorija palaiko etinį neutralumą ir susilaiko nuo verčių nustatymo.

vii) Rytų doktrina apie „karmą“ vadovauja žmogui teisumo ir tinkamo elgesio kodekso keliu. Kita vertus, Vakarų veiksmo teorija neskelbia tokio elgesio kodekso, skirto žmonėms vadovauti.

(viii) Karmos doktrina remiasi religiniais ir filosofiniais pagrindais. Tačiau Vakarų teorija apie veiksmus yra pagrįsta pasaulietiniu pamatu.

ix) Rytų karmos teorija tiki gimimo, mirties ir atgimimo ciklu ir susieja jį su „karmaphala“. Priešingai, socialinių veiksmų teorija neturi tokių tikėjimų.