Demografinis urbanizacijos aspektas

Demografinis urbanizacijos aspektas!

Demografinė urbanizacijos koncepcija nagrinėja gyventojų dinamiką tam tikrame regione. Demografinį požiūrį į urbanizacijos suvokimą daugiausia naudojo geografai ir demografai. Pagal šį požiūrį urbanizacijos procesas ir miestų augimas yra gyventojų ir gyventojų tankumo padidėjimo rezultatas.

Urbanizacija demografiniu požiūriu reiškia šalies gyventojų, gyvenančių miestuose, dalį. Miesto gyventojų skaičiaus padidėjimas per tam tikrą laikotarpį yra urbanizacijos rodiklis šioje srityje. Urbanizacijos laipsnis yra procentinis miesto gyventojų skaičiaus augimas šalies gyventojų skaičiui.

Jei pažvelgsime į Indijos urbanizacijos tendenciją nuo nepriklausomybės, pastebime, kad urbanizacija 1961–1981 m. 1951 m. Šalies miesto gyventojai sudarė 17, 3 proc., O 2001 m. - iki 27, 78 proc. 1961 m. - 17, 97 proc., 1981 m. - 23, 3 proc., 1991 m. - 25, 7 proc.

Urbanizacija ir miestų augimas yra dvi skirtingos, bet tarpusavyje susijusios sąvokos, bet nebūtinai viena kitą papildančios. Nors urbanizacija reiškia, kad miesto gyventojų procentinė dalis išauga iki bendro gyventojų skaičiaus, miesto augimas reiškia viso miesto gyventojų skaičiaus augimą.

Kartais miestuose auga be urbanizacijos. Taip atsitinka, kai didėja miesto gyventojų skaičius, tačiau mažėja miesto gyventojų dalis. Tokia situacija kyla, kai kaimo gyventojų augimo tempas yra didesnis nei miesto gyventojų.

Kaimo ir miesto migracija yra pagrindinė urbanizacijos perspektyva. Demografiškai urbanizacija reiškia kaimo gyventojų perkėlimo į miesto centrus tendenciją. Miesto gyventojų skaičiaus augimą lemia natūralus gyventojų skaičiaus augimas, ty, viena vertus, gimstamumas miesto vietovėse, ir miesto gyventojų skaičiaus augimo tempas, atsirandantis dėl to, kad daugelis žmonių išvyksta iš kaimo vietovių. Kitas.

Apskritai natūralus miestų gyventojų skaičiaus padidėjimas vargu ar yra didesnis nei kaimo vietovėse. Būtent todėl, kad švietimo lygis, ekonominė padėtis ir gyvenimo lygis bei prieinamumas prie sveikatos išteklių, kurie yra svarbūs veiksniai mažinant gimstamumą, yra daug svarbesni miestuose nei kaimo vietovėse.

Todėl urbanizacijos veiksniu laikomas kaimo gyventojų perkėlimas į miestų teritorijas, kurios yra daugiausia atsakingos už miesto gyventojų augimą. BJ Bogue ir KC Zacharia savo straipsnyje „Urbanizacija Indijoje“ Roy Turnerio knygoje „Indijos miesto ateitis“ parašė, kad „kaimo ir miesto migracija yra svarbiausia urbanizacijos ir pagrindinio mechanizmo, kuriuo visa pasaulio didžioji urbanizacija, sudedamoji dalis“. įvyko tendencijos. “

Diskursai apie urbanizaciją akademiniame pasaulyje daugiausia orientuoti į kaimo ir miesto migraciją. Kas migruoja, kur ir kodėl pagrindiniai klausimai, kurie sukelia diskusijas. Indijos miestų klasifikacija taip pat buvo padaryta remiantis įvairiuose miestuose gyvenančių žmonių skaičiumi.

Administraciniu požiūriu miestai skirstomi į penkias kategorijas pagal jų gyventojų skaičių:

I klasė: vienas lakas ar daugiau gyventojų,

II klasė: 50 000 ar daugiau, bet mažiau nei lakas,

III klasė: daugiau nei 20 000, bet mažiau nei 50 000,

IV klasė: nuo 10 000 iki 19999 V klasės: nuo 5000 iki 9999.