Sprendimų priėmimo priemonės: pagalba programuojamiems sprendimams ir pagalbai nenumatytiems sprendimams

Sprendimų priėmimo priemonės: pagalba programuojamiems sprendimams ir pagalbai nenumatytiems sprendimams!

(A) Pagalbos programuotiems sprendimams (įprastiniai ir pasikartojantys) yra šie:

1. Praktika:

Daugelis sudėtingų, tačiau pasikartojančių darbų gali būti atliekami tik praktikoje.

2. Standartinės procedūros ir metodai:

Iš anksto nustatyti standartai, kaip antai produkcijos ir veiklos standartai, yra geri pagalbiniai veiksmai įprastiniuose sprendimuose, nes, kaip teisingai pastebėjo Simonas, kolektyviniai organizacijos narių prisiminimai yra didžiulis faktinių įgūdžių ir veiklos procedūrų rezervas.

3. Politika:

Aukščiausiosios vadovybės nustatytos politikos kryptys atsako į nuolatinius klausimus ar problemas. Taigi, jie gali vadovauti sprendimams ir skatinti valdymą išimties tvarka.

4. Organizacinė struktūra:

Organizacijos struktūra suteikia neįkainojamą pagalbą įprastiniuose sprendimuose. Pavyzdžiui, delegavimas ir decentralizavimas leidžia pavaldiniams priimti savo pačių sprendimus įprastiniais. Bendras dalyvavimas yra naudinga pagalba priimant sprendimus. Valdymas pagal tikslus ir informacinę sistemą veikia kaip veiksminga pagalba įprastiniuose sprendimuose.

(B) Sprendimai, skirti neprogramuotiems („Basic“, „Novel“ arba „One-Shot“) sprendimams, yra šie:

i) Intuicija:

Intuicija yra likęs pagrindas trūkumams kitoje
sprendimų priėmimo pagrindai ar pagalba. Tai apima spėjamąjį darbą ir sveiko proto požiūrį, pagrįstą gera ir greita įžvalga. Taip pat daug prisideda ankstesnė patirtis ir mokymas. Valdytojai, turintys stiprią intuicijos galią, paprastai gali priimti greitai ir tinkamus sprendimus.

Nors sprendimas gali būti priimtas greitai ir vadovų sprendimų priėmimo gebėjimai gali būti visapusiškai panaudoti, šiuolaikinis metodas vis labiau priklauso nuo racionalaus ir problemų sprendimo metodo sprendimams, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Taip yra todėl, kad sprendimai, pagrįsti tik intuicija ir (arba) įkvėpimu, yra subjektyvūs ir negali būti objektyvūs. Be to, jie neturi mokslinio pagrindo.

ii) Patirtis:

Asmeninė patirtis ar kitų žmonių patirtis (įskaitant ir konkuruojančios įmonės patirtį) yra svarbiausias ir vertingiausias pagrindas, naudojamas sparčiam sprendimui priimti. Patirtis suteikia vadovui reikiamą viziją, kad jis mokytų jį pritaikyti žinias, kurias jis įgijo kuo geriau.

Tai leidžia jam atpažinti svarbiausius veiksnius iš nereikalingų detalių. Be to, patirtis pašalina baimę ir prisiima reikiamą pasitikėjimą, kai imamasi ryžtingų veiksmų. Štai kodėl; mes pastebime, kad didesnė vykdomosios, mažesnės patirties patirtis yra laikas, kurio jam reikia priimant sprendimus sudėtingais klausimais.

Nors patirtis yra geras mokytojas, vadovams patariama tinkamai analizuoti ir naudoti ankstesnę informaciją kartu su kitais sprendimų priėmimo būdais, nes daugeliu atvejų nustatyta, kad praeities informacija (i) pabrėžia pernelyg konservatyvų, ii) trūkumą ir (iii) netgi atsisakyti gerų idėjų, kurios nebuvo teisingai išnagrinėtos.

iii) Apsvarstyta nuomonė:

Demokratinė dalyvavimo vadovybė remiasi svarstytomis nuomonėmis, grindžiamomis grupės sprendimais, nes jie suteikia sprendimų priėmimo proceso brandą ir racionalizavimą. Tačiau juos reikėtų paremti analitiniu kūrybiniu planavimu, pagrįstu reprezentatyviais duomenimis ir atitinkamais statistiniais metodais.

iv) Faktai:

Atitinkami tinkami ir naujausi faktai ir skaičiai (ty naujausia informacija ir žinios) yra tvirtas sprendimų priėmimo pagrindas. Tiesą sakant, sprendimai tampa netinkami tik tada, kai nėra konkrečių faktų apie konkretų klausimą ar problemą.

Faktinė data yra ypač svarbi priimant sprendimus, ypač pagal kompiuterių technologijas. Žinoma, operatyviniams vadovams patariama kruopščiai klasifikuoti, analizuoti ir interpretuoti tokius faktus ir visuomet išbandyti visus faktus, kad būtų galima nustatyti savo tiesą.

v) Kiekybiniai sprendimų priėmimo įrankiai:

Šiuolaikinis valdymas priklausė nuo tam tikrų rafinuotų matematinių ir statistinių priemonių, tokių kaip operacijų tyrimai, modeliavimas, monte carlo, linijinis programavimas, eilių teorija, žaidimų teorija, tikimybių teorija, programos vertinimo vertinimo technika (PERT), lūžio analizė, sekos analizė ir taip toliau.

Šios kiekybinės sprendimų priėmimo priemonės pasirodė esančios labai veiksmingos, suteikdamos didelę pagalbą priimant sprendimus dėl didelio kompiuterių ir valdymo informacijos tarnybos teikiamos pagalbos sprendimų priėmimo procese.