Bendras sąnaudų elastingumo paklausos metodas (paaiškinta diagrama)

Bendras sąnaudų metodas paklausos elastingumui!

Yra dar vienas būdas įvertinti paklausos kainų elastingumą. Tai vadinama sąnaudų metodu. Prekių paklausos kainų elastingumas ir bendra prekių (išlaidų) kaina yra labai tarpusavyje susiję.

Iš viso kainai padarytų išlaidų pokyčių, atsiradusių dėl jo kainų pokyčių, galime sužinoti, koks yra kainos paklausos elastingumas. Tačiau reikia nepamiršti, kad taikant bendrą išlaidų metodą galime žinoti tik tai, ar elastingumas yra lygus vienam, didesnis nei vienas ar mažesnis nei vienas. Šiuo metodu negalime sužinoti tikslaus ir tikslaus elastingumo koeficiento.

Kai dėl geros prekės paklausos kainos pasikeitimo, bendrosios išlaidos išlieka tos pačios, prekių paklausos elastingumas bus lygus vienybei. Taip yra todėl, kad bendros išlaidos, patirtos prekėms, gali išlikti nepakitusios tik tuo atveju, jei proporcingas reikalaujamo kiekio pokytis yra lygus proporciniam kainų pokyčiui.

Kai dėl kainos kritimo, paklausa apie prekes išaugo tiek, kad padidės bendros išlaidos prekėms, paklausos kainų elastingumas bus didesnis nei vienybė. Taip yra todėl, kad sumažėjus kainoms, visos išlaidos gali padidėti tik tuo atveju, jei proporcingas paklausos padidėjimas yra didesnis nei proporcingas kainų pokytis.

Reikėtų atidžiai pažymėti, kad kai dėl kainų kilimo bendros išlaidos prekėms mažėja, paklausos elastingumas bus didesnis nei vienas, nes dėl to sumažės visos išlaidos, o dėl to sumažės visos išlaidos. kainų kilimas yra tie patys dalykai.

Jei dėl prekių kainos kritimo bendros išlaidos sumažės, paklausos kainų elastingumas bus mažesnis nei vienybė. Taip yra todėl, kad sumažėjus kainoms, bendros išlaidos gali sumažėti tik tuo atveju, jei proporcingas prašomo kiekio padidėjimas yra mažesnis už proporcingą kainos sumažėjimą. Taigi, kai dėl padidėjusios kainos padidės bendros išlaidos prekėms, paklausos kainų elastingumas bus mažesnis nei vienas.

Parodykime, kaip vertiname paklausos elastingumą dėl to, ar jis yra didesnis nei vienas, lygus vienam arba mažiau nei vienas. Apsvarstykite 1 lentelę, kurioje pateikiamas kiekis, kurio reikia užpildyti skirtingų kainų. Iš 1 lentelės matyti, kad kiekis, kurio paklausa padidėjo nuo 30 rašiklių kainos Rs. 5 už švirkštimo priemonę iki 87 švirkštimo priemonių už kainą. 3.25.

Apskaičiavome bendrą sumą, dauginant reikalaujamą kiekį ir atitinkamą švirkštimo priemonės kainą. Iš lentelės matyti, kad kai švirkštimo priemonės kaina nukrenta nuo Rs. Nuo 5 iki R. 4, 75, iš Rs. 4.75 iki Rs. 4, 50, nuo 4, 50 iki Rs. 4, 25 ir R. 4, 25 iki Rs. 4, reikalaujamas kiekis didėja tiek, kad bendras užpildymas užpildant švirkštimo priemonę padidėja, o tai reiškia, kad paklausos elastingumas yra didesnis už vieną.

1 lentelė

Paklausos elastingumas ir visa apimtis:

Rašiklio kaina

Rs

Kiekis

Reikalavo

Kaina

Rs.

Paklausos elastingumas

5.00

30

150

e> 1

4.75

40

190

e> 1

4.50

50

225

e> 1

4.25

60

255

e> 1

4.00

75

300

e = 1

3.75

80

300

e <1

3.50

84

294

e <1

3.25

87

292, 75

Kai kaina nukrenta nuo Rs. Nuo 4, 00 iki Rs. 3, 75, reikiamo kiekio padidėjimas nuo 75 rašiklių iki 80 rašiklių, kad bendra sąnaudos išliktų tokios pačios Rs. 300. Tai rodo, kad paklausos elastingumas yra vienybė. Kai švirkštimo priemonės kaina toliau nukrenta nuo Rs. 3, 75 iki Rs. 3, 50 ir tada į Rs. 3, 25, bendra švirkštimo priemonei skirta suma sumažėja. Taigi švirkštimo priemonės paklausos elastingumas šiomis kainomis yra mažesnis nei vienybė.

Šį ryšį tarp kainos paklausos elastingumo ir visiško išlaidų taip pat galima grafiškai iliustruoti pagal paklausos kreivę. Šį ryšį tarp paklausos kainų elastingumo ir bendrų išlaidų šiai prekei galima iliustruoti 16 paveiksle, kuriame pateikiama paklausos kreivė DD. 16 paveiksle, kai kaina yra OP, bendros išlaidos prekėms yra lygios OPRQ ir kai kaina nukrenta iki OP; bendros išlaidos yra lygios OP'R'Q. Iš 16 paveikslo matyti, kad sritis

OP'HQ yra paplitęs tiek stačiakampiuose OPRQ, tiek OP'R'Q. Dabar, lyginant likusį PRHP 'ir QHR'Q plotą, matome, kad du yra vienodi. Tai reiškia, kad bendra OP'R'Q suma yra lygi pradinei OPRQ sumai. Tai reiškia, kad sumažėjus kainoms, visos išlaidos, susijusios su prekėmis, išliko nepakitusios. Taigi paklausos kainų elastingumas yra lygus vienybei.

Kai paklausos kainų elastingumas yra didesnis nei vienas, bendros išlaidos prekėms padidėja, kai prekių kaina sumažėja, kaip parodyta 17 paveiksle. Kuriai pateikiama paklausos kreivė DD. Kai prekių kaina yra OF, reikalaujama, kad prekių kiekis būtų lygus OQ. Kainos OP, bendros išlaidos, patirtos prekėms, yra lygios OPRQ plotui.

Dabar, jei prekių kaina nukrenta į OP “, prekių paklausa padidėja iki OQ“. Todėl dabar kaina „OP“ bendros išlaidos prekėms yra lygios OP'R'Q plotui. 17 pav. Matyti, kad plotas OP'HQ yra ir stačiakampiuose OPRQ, ir OP'R'Q.

Likusios sritys dviejuose stačiakampiuose yra PRHP ir QHR'Q. Pjovimas, žvilgsnis į 17 paveikslą, parodys, kad plotas OHR'Q yra didesnis nei PRHP. Taigi aišku, kad prekių OP (RK) išlaidos (OP'R) yra didesnės už išlaidas (OPRQ) OP kaina. Tai reiškia, kad, sumažėjus kainoms, padidėjo visos išlaidos. Taigi paklausos kainų elastingumas yra didesnis nei vienybė.

Dabar apsvarstykite 18 paveikslą. Šiame skaičiuje prekių paklausa tokia, kad sumažėjus kainoms, bendros išlaidos, patirtos prekėms, mažėja. Kainų OP atveju bendrosios išlaidos yra OPRQ, o kai kaina nukrenta iki OP, visos su tuo susijusios išlaidos yra lygios OP'R'Q. Pjauti, lyginant dvi išlaidas, akivaizdu, kad išlaidos OP'R'Q yra mažesnės nei OPRQ išlaidos. Todėl paklausos kainų elastingumas yra mažesnis nei vienybė.

Remiantis pirmiau pateikta analize, aišku, kad iš visų išlaidų pokyčių, atsiradusių dėl kainų pokyčių, galime žinoti, kad kainos paklausa yra gera. Dar kartą kartojame, kad, taikant bendrą išlaidų metodą, negalime žinoti tikslaus ir tikslaus kainų elastingumo matavimo; su tuo mes galime tik žinoti, ar kainų elastingumas yra lygus vienam, didesnis nei vienas ar mažiau.