Šeši geros mokesčių sistemos principai arba charakteristikos

Kai kurie svarbiausi geros mokesčių sistemos principai ar ypatumai yra šie: 1. Produktyvumas arba fiskalinis pakankamumas 2. Mokesčių lankstumas 3. Įvairovė 4. Mokesčiai, kaip ir ekonomikos augimo instrumente 5. Mokesčiai kaip pajamų paskirstymo priemonė 6. Mokesčiai už ekonominį stabilumą.

Geras mokesčių sistemos sukūrimo problemą daugiausia laikė geros mokesčių mokėtojų kūrimo požiūriu Adam Smith. Mokesčių sistema taip pat turėtų būti tokia, kad atitiktų didėjančios valstybės veiklos reikalavimus ir pasiektų visuomenei iškeltus tikslus.

Toliau pateikiame geros mokesčių sistemos ypatybes ir principus, ypač besivystančių šalių kontekste:

1. Produktyvumas arba fiskalinis pakankamumas:

Svarbus geros mokesčių sistemos principas besivystančiai šaliai yra tas, kad vyriausybė turėtų suteikti pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo didėjančią gerovės ir vystymosi veiklą. Jei mokesčių sistema nepavyks gauti pakankamai išteklių, Vyriausybė pasinaudos deficito finansavimu.

Pernelyg didelė deficito finansavimo dozė turi pakelti visuomenei žalingas kainas. Kad mokesčių sistema būtų pakankamai produktyvi, ji turėtų būti plati ir tiesioginė bei netiesioginė mokesčių vieta. Be to, mokesčiai turėtų būti laipsniški, kad iš jų gaunamos pajamos padidėtų didėjant gyventojų pajamoms.

2. Mokesčių elastingumas:

Kitas apmokestinimo principas, tinkamas besivystančioms šalims, yra apmokestinimo elastingumo principas. Pagal mokesčių sistemos lankstumo koncepciją, kadangi dėl ekonomikos augimo didėja nacionalinės pajamos, vyriausybės pajamos iš mokesčių taip pat turėtų didėti.

Besivystančiose šalyse mokesčių pajamų dalis kaip nacionalinių pajamų dalis yra maža, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis. Ši mokesčių pajamų dalis didės, kai padidės nacionalinės pajamos, jei mokesčių sistema yra pakankamai elastinga. Palaipsniui apmokestinant pajamas ir turtą šis apmokestinimo sistemos lankstumas. Didesnės netiesioginės prielaidos (prabangos prekių ašys, pasižyminčios dideliu pajamų elastingumu, taip pat daro mokesčių sistemą elastingą.

3. Įvairovė:

Gera mokesčių sistema turėtų atitikti įvairovės principą. Tai reiškia, kad neturėtų būti vieno ar kelių mokesčių, iš kurių Vyriausybė siekia didinti pajamas. Taip yra todėl, kad jei vyriausybė stengiasi gauti dideles pajamas iš vieno mokesčio ar nedidelių mokesčių, ji turės padidinti per dideles mokesčių normas, kurios ne tik neigiamai paveiks paskatas dirbti, taupyti ir investuoti, bet ir skatins mokesčių slėpimą. .

Todėl mokesčių sistema turėtų būti daugialypė mokesčių sistema, turinti daug įvairių mokesčių, kad visi, kurie galėtų prisidėti prie viešųjų pajamų, turėtų būti tai padaryti. Tam reikia įvairių tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Įvairios mokesčių sistemos dėka fiskalinio adekvatumo ir teisingumo principai bus geriau patenkinti.

Pasisakydama mokesčių sistemą „Arthur Young“ rašo: „Jei norėčiau apibrėžti gerą apmokestinimo sistemą, ji turėtų būti tokia, kad nedidelį taškų skaičių gausu nežmoniškai“. Panašiai rašo kitas valstybės finansų ekspertas: „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos bazės gali sukelti neigiamą ekonominį poveikį, nes tarifai gali tapti per dideli. Todėl mokesčių sistema gali padaryti mažesnę ekonominę žalą, jei ji padidins vidutines sumas iš kelių bazių, o ne didelių sumų iš vieno ar dviejų. “

4. Mokesčiai, kaip nurodyta Ekonomikos augimo instrumente:

Tokioje besivystančioje ekonomikoje kaip mūsų, apmokestinimas turėtų būti ekonomikos augimo priemonė. Ekonominis augimas visų pirma yra kapitalo formavimo norma. Jei vystymosi strategijoje viešasis sektorius buvo išskirtas, tada kapitalo formavimas viešajame sektoriuje turi vykti santykinai aukštesniu tempu.

Dėl to vyriausybė turi sutelkti išteklius, kad finansuotų kapitalo formavimą viešajame sektoriuje. Todėl besivystančiai šaliai taikoma gera mokesčių sistema leis Vyriausybei sutelkti tinkamus išteklius kapitalo formavimui arba ekonomikos augimui.

Tai gali padaryti dviem būdais:

a) Ekonominio pertekliaus mobilizavimas: \ t

Svarbus besivystančios šalies principas yra tai, kad ji turėtų sutelkti ekonominį perteklių, nustatytą ekonomikoje. Ekonominis perteklius yra „nacionalinių pajamų perviršis per esminį vartojimą“. Mokesčių sistemos uždavinys - apriboti nepagrįstą arba neproduktyvų vartojimą taikant tinkamą progresinių tiesioginių ir netiesioginių mokesčių sistemą ir taip sutelkti ekonominį perteklių.

Nepakankamai išsivysčiusioje ekonomikoje yra tam tikri ekonomikos sektoriai ir žmonių grupės, kuriose apskritai randamas ekonominis perteklius ir dėl to turėtų būti skiriamas ypatingas tokių institucijų mokesčių institucijų dėmesys.

(b) Tarpinio taupymo koeficiento padidėjimas:

Gera mokesčių sistema ne tik siekia sutelkti esamą ekonominį perteklių, bet taip pat siekia ją padidinti, siekdama padidinti santykinai didesnę nacionalinių pajamų padidėjimą kapitalo formavimo tikslais. Taigi apmokestinimas besivystančioje ekonomikoje turi ne tik suvaržyti dabartinį neproduktyvų vartojimą, bet ir patikrinti didelį vartojimo padidėjimą, kai didėjant nacionalinėms pajamoms padidėja ekonominis perteklius.

Tai užtikrins didėjančio arba ribinio taupymo koeficiento padidėjimą, kuris yra pagrindinis nuolatinio ekonomikos augimo veiksnys. Kitaip tariant, per mokesčių priemones neturėtų būti leidžiama didėti proporcingai pajamų didėjimui.

Ūkio perviršis, sukauptas asmenims, turėtų būti sutelktas ir investuojamas į viešąjį sektorių tolesniam augimui. Tai užtikrins progresinis pajamų mokestis ir netiesioginiai mokesčiai už prekes, kurių pelningumas yra didesnis.

5. Mokesčiai kaip pajamų paskirstymo priemonė:

Geras besivystančios ekonomikos mokesčių sistema taip pat turėtų būti priemonė mažinti ekonominę nelygybę. Geros besivystančios ekonomikos mokesčių sistemos tikslas - ne tik padidinti pajamas vyriausybei, bet ir užtikrinti, kad mokesčių našta labiau priklausytų turtingiesiems.

Tam reikia, kad progresyvių tiesioginių pajamų, turto, išlaidų, kapitalo prieaugio ir kt. Šis tikslas mažinti pajamų nelygybę bus geriau tenkinamas, jei didelė mokesčių pajamų dalis bus naudojama skurdo mažinimo programoms.

6. Mokesčiai už ekonominį stabilumą:

Mokesčių sistema taip pat turi užtikrinti ekonominį stabilumą. Ekonominiai svyravimai išsivysčiusiose šalyse buvo didelė problema, o šių svyravimų mažinimui apmokestinimas gali būti naudingas. Šiuo tikslu mokesčių sistema turi turėti integruotą lankstumą. Kad būtų sukurtas lankstumas, mokesčių sistema turi būti laipsniška, palyginti su nacionalinių pajamų pokyčiais.

Tai užtikrins, kad, didėjant nacionalinėms pajamoms, didėjanti pajamų augimo dalis turėtų automatiškai patekti į Vyriausybę. Kita vertus, kai sumažėja nacionalinių pajamų, kaip ir nuosmukio ar depresijos atveju, pajamos, gautos iš mokesčių, mažės greičiau nei nacionalinių pajamų sumažėjimas.

Integruotas lankstumas, pasiekiamas palaipsniui apmokestinant, užtikrina, kad didėjant pajamoms bumo ar infliacijos laikotarpiu, santykinai didesnė vyriausybės mokestinių pajamų suma sumažins perkamosios galios didėjimą su žmonėmis ir bendrą paklausą ir taip padėtų kontroliuojant kainas.

Panašiai, palaipsniui apmokestinant depresijos ar nuosmukio laikais, mokesčių pajamos sumažės greičiau nei pajamos, kad žmonių perkamoji galia nesumažėtų taip greitai, kaip ir pajamos prieš mokesčius. Tai padės patikrinti ekonominės veiklos nuosmukį.

Tačiau besivystančiose šalyse problema yra labiau infliacijos suvaržymas, kad būtų pasiektas kainų stabilumas. Neapmokestinant ar suvaržant vartojimą, ypač nepagrįstai arba neproduktyviai, apmokestinimas gali būti naudingas kontroliuojant infliaciją besivystančiose šalyse.

Išvada:

Remiantis pirmiau pateikta analize, darome išvadą, kad šiandieniniame pasaulyje apmokestinimas turi pasiekti keletą socialinių ir ekonominių tikslų. Tai ne tik priemonė gauti pajamų už ribotas valstybės funkcijas. Neutralumo apmokestinimo principas, t. Y. Palikti juos, kai juos randate, nebetinka palankumo šiuolaikiniams ekonomistams. Šiandien mokesčių sistema turi vaidinti teigiamą vaidmenį. Juo siekiama spartaus ekonomikos augimo, mažinti pajamų skirtumus, skatinti stabilumą ir pasiekti kitus socialinius bei ekonominius tikslus.