Trumpos uždarųjų fondų grąžos pastabos

Paprastai EITP grąža pateikiama remiantis jų GAV. Tai reiškia, kad skaičiuojant įvairias grąžinimo priemones, neatsižvelgiama į kainų įmokas ir nuolaidas. Tuo pačiu metu vis dažniau pasitaiko grąžos rezultatų, išreikštų faktinėmis rinkos kainomis, praktika, kuri užfiksuoja rinkos premijų ar nuolaidų pasikeitimo įtaką turimo laikotarpio pajamoms.

Kuo didesnės įmokos ar nuolaidos, ir kuo ilgesnis šių verčių pokytis, tuo didesnis jų poveikis ataskaitoms. Ne visai neįprasta, kad EITP turi skirtingą rinkos ir grynųjų pinigų pagrindu pagrįstą laikymo laikotarpio grąžą.

„Image Courtesy“: „streetlogic.com/wp-content/uploads/2013/01/photodune-1024 ”682.jpg

Naudojant grynąsias vertes, EITP grąža gaunama lygiai taip pat, kaip ir atvirų fondų pajamos. Priešingai, kai vertinant grąžą vertinamos rinkos vertės, investuotojai turi pakeisti fondo rinkos kainą (su įterptąja priemoka ar nuolaida) atitinkamam GAV laikymo laikotarpiu arba vidinei grąžos normai.

Kai kurie CEF investuotojai norėtų matyti tiek NAV pagrindu veikiančias, tiek rinkomis pagrįstas grąžos priemones, kad pamatytų, kaip pridedant įmokas (arba nuolaidas) padidėjo arba pakenkė jų investicinių fondų investicijoms.

Vis dėlto paprastai grąžinamosios išmokos skaičiai, kurių pagrindas yra NAV, paprastai laikomi tinkamiausiais veiklos rodikliais. Kadangi fondų valdytojai dažnai kontroliuoja priemokų ar nuolaidų pokyčius arba jų visai nekontroliuoja, NAV pagrindu sukurtos priemonės jaučia tikrą vaizdą apie pačios fondo veiklos rezultatus.