Fiskalinės sistemos vaidmuo ekonominiame vystyme

Fiskalinės sistemos vaidmuo ekonominiame vystyme!

Fiskalinės sistemos esmė yra valstybės finansų valdymas.

Tai įtraukia:

i) valstybės finansų reikalavimo įvertinimas, \ t

ii) pajamų didinimo būdai ir. \ t

iii) pajamų paskirstymo ir veiksmingų išlaidų, skirtų įgyvendinti valstybės tikslus, priežiūra ir kontrolė.

Todėl yra du pagrindiniai fiskalinės sistemos bruožai;

a) pajamų didinimas; \ t

b) vyriausybės išlaidų padengimą.

Su šiomis dviem sritimis susiję pareiškimai yra integruoti į dokumentą, žinomą kaip biudžetas. Biudžetas (sąjungos ar valstybės ar kitos valdžios pakopos) rodo santykį tarp apskaičiuoto finansinio gavimo (ir faktinio praėjusių metų gavimo) ir jo išmokėjimo (ir faktinių praėjusių metų išlaidų).

Biudžeto politika susijusi su vyriausybės pajamomis ir išlaidomis. Jis taip pat žinomas kaip vyriausybės mokesčių ir išlaidų politika. Tai priemonė, skatinanti ekonomikos augimą, užimtumą, socialinę gerovę ir tt Biudžeto politika gali būti apibrėžta kaip vyriausybės ekonominės politikos dalis, susijusi su mokesčiais, vyriausybės išlaidomis, skolinimusi, deficito finansavimu ir valstybės skolų valdymu ekonomikoje.

Besivystančioje ekonomikoje biudžeto politika (ty fiskalinė politika) turi atlikti svarbų vaidmenį.

Apskritai tikimasi, kad jie pasieks šiuos tikslus:

i. Skatinti ekonomikos augimą, investuojant tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose;

ii. Mobilizuoti maksimalius išteklius investicijoms, atsižvelgiant į šių investicijų grąžą, kad būtų užtikrintas ribinių ir vidutinių santaupų ekonomikos augimas;

iii. Skatinti ekonominio, stabilumo priemonę, reikalingą maksimaliam ekonomikos augimui realizuoti; ir

iv. Siekiant užtikrinti subalansuotą regionų plėtrą, perskirstyti nacionalinę produkciją.

Biudžeto politikos apribojimai:

Galima nustatyti keletą veiksnių, kurie riboja biudžeto politikos tikslų įgyvendinimo besivystančioje ekonomikoje veiksmingumą.

Tarp jų svarbiau yra:

i. Mokesčių struktūros bazės nelankstumas ir siaurumas kelia sunkumų kuriant gerai sukurtą ir integruotą mokesčių politikos sistemą;

ii. Patikimos ir patikimos duomenų apie pajamas, išlaidas, taupymą, investicijas, užimtumą ir tt trūkumas, dėl ko valdžios institucijoms sunku parengti racionalią ir veiksmingą biudžeto politiką; ir

iii. Administracinių mechanizmų trūkumas, reikalingas pajamoms surinkti ir veiksmingoms jų išlaidoms užtikrinti.