Naujausios tendencijos pirminėje rinkoje - paaiškinta!

Vidutinė metinė kapitalo mobilizacija iš pirminės rinkos, kuri anksčiau buvo apie Rs. 70 crore 1960 m. Ir apie Rs. Aštuntajame dešimtmetyje, 90-aisiais, padidėjo įvairovė 1980-aisiais, o 1990–1991 m. 4, 312 crore. Devintajame dešimtmetyje ji gavo dar didesnę įtaką nevalstybinių viešųjų įmonių sukauptam kapitalui.

Pirmenybė teikiama tam, kad pirminėje rinkoje būtų kaupiami ištekliai privataus skolos priemonių platinimo būdu. Privačios paskirties vietos sudarė apie 91 proc. Visų vidaus sektoriaus įmonių mobilizuotų išteklių 2000–2001 m. Laikotarpiu. Šio segmento augimą skatina sparčiai mažinant institucines investicijas ir panaikinant ekonomiką.

Image Courtesy: melhotornot.com/wp-content/uploads/DSC00690.jpg

Yra keletas būdingų pranašumų, pasitelkiant privataus investavimo maršrutą, siekiant pritraukti išteklius. Nors tai yra sąnaudų ir laiko efektyvus būdas pritraukti lėšas ir gali būti struktūrizuotas, kad atitiktų verslininkų poreikius, nereikalaujama, kad būtų laikomasi išsamių formalumų, kaip reikalaujama viešųjų ar teisių klausimais.

Manoma, kad kai kuriuose apskritimuose privatus platinimas išpūstas iš viešųjų klausimų. Tačiau, siekiant užkirsti kelią viešiesiems klausimams perduoti kaip privatus platinimas, 2001 m. Akcinių bendrovių (pakeitimų) įstatymas paskelbė vertybinius popierius daugiau nei 50 asmenų.

Per devintojo dešimtmečio kapitalo rinkų reformas rinkos mikrostruktūros ir sandorių požiūriu užtikrino, kad ypač Indijos kapitalo rinka dabar yra panaši į kapitalo rinkas labiausiai išsivysčiusiose rinkose.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo pasiektas didesnis noras taupytojui pritraukti lėšas kapitalo rinkos priemonėse, pasiūlos pusėje, ir įmonių entuziazmas pasinaudoti kapitalo rinkos priemonėmis paklausos pusėje.

Kapitalo rinkos dydis dabar yra panašus į kitas besivystančias šalis, tačiau dar reikia daug nuveikti. Svarbu pažymėti, kad išsivysčiusiose šalyse, kuriose veikia bankų sistemos, pvz., Vokietija ir Japonija, taip pat yra kapitalo rinkų, turinčių didelę rinkos kapitalizaciją BVP atžvilgiu.

Nors dešimtajame dešimtmetyje smarkiai išaugo rinkos kapitalizacija procentais nuo BVP, kapitalo emisijos dalis BVP, kaip kapitalo rinkų išteklių mobilizavimo priemonė, 1990 m.

Kapitalo problemos, viršijančios 1, 0 proc. BVP 1993–1996 m., Negali būti palaikomos prasidėjus ekonomikos sulėtėjimui 1990 m. Antroje pusėje. Dėl šios priežasties kapitalo problemos, ypač nuosavybės problemos, sumažėjo iki aštuntojo dešimtmečio lygio (kaip BVP dalis) 1990 m. Antroje pusėje.

Iš tiesų, nevalstybinių akcinių bendrovių viešojo kapitalo klausimai 1998–2002 m. Sumažėjo iki 0, 2 procento BVP, nuo 1, 9 proc. 1992–1997 m. Ir 0, 6 proc. Be to, nevalstybinių akcinių bendrovių viešųjų akcijų emisijos 1998–2002 m. Sumažėjo iki 0, 1 procento BVP, ty nuo 1, 1 proc. 1992–1997 m. Ir 0, 7 proc.

Įmonių skolos rinka vis dar vystosi Indijos ekonomikoje, kaip ir daugelyje besivystančių šalių. Privataus investavimo rinka tapo svarbiu išteklių mobilizavimo šaltiniu Indijos skolų rinkoje.

Pirmieji skolos rinkos plėtros žingsniai buvo imtasi plėtojant vyriausybės vertybinių popierių rinką. Dėl vyriausybės obligacijų emisijos aukcione ir aktyvios jų prekybos bankais atsirado suverenios pelno kreivės.

Taip pat buvo imtasi veiksmų, nors ir dar ankstyvoje stadijoje, kad būtų galima aktyviai prekiauti vertybiniais popieriais biržose. Kadangi ši rinka auga ir imamasi priemonių privatizavimo rinkai reguliuoti, taip pat vystysis ir įmonių obligacijų rinka. Kredituotini įmonių paskolos gavėjai galės pritraukti ilgesnės trukmės lėšas jų augimui finansuoti.

Praėjus dešimtojo dešimtmečio viduryje ištikusiai akcijų rinkai ir po to sumažėjus jo skaičiui, daugybė atskirų investuotojų į bankų indėlius, saugias pensijų priemones ir draudimą ėmėsi skrydžių. Lieka matyti, kada ir kaip greitai tokie taupytojai grįžta į kapitalo rinką, kad ji veiksmingai atliktų tarpininkavimo funkciją.

Apskritai Indijos akcijų rinkoje 1990 m. Rinkos eksponentiškai išaugo dėl išteklių mobilizavimo, biržų skaičiaus, listinguojamų akcijų skaičiaus, rinkos kapitalizacijos, prekybos apimčių, apyvartos ir investuotojų bazės.

Be šio augimo, investuotojų, emitentų ir tarpininkų profilis labai pasikeitė. Rinkoje įvyko esminių institucinių pokyčių, dėl kurių smarkiai sumažėjo sandorių išlaidos ir gerokai pagerėjo efektyvumas, skaidrumas ir saugumas.

Dešimtajame dešimtmetyje SEBI inicijuotos reformos priemonės, rinkos nustatomas išteklių paskirstymas, nuolatinis atsiskaitymas; sudėtingas rizikos valdymas ir išvestinių finansinių priemonių prekyba gerokai pagerino prekybos ir atsiskaitymų sistemą ir efektyvumą.

Beveik visi nuosavo kapitalo atsiskaitymai vyksta depozitoriume. Todėl Indijos kapitalo rinka tapo kokybiškai panaši į daugelį išsivysčiusių ir besivystančių rinkų.

Nors Indijos kapitalo rinka po reformos laikotarpio išaugo ir išaugo, veiklos mastas vis dar yra nedidelis, palyginti su tarptautiniu mastu vyraujančiais veiksniais? 2001 m. Indija sudarė 0, 40 proc. Rinkos kapitalizacijos ir 0, 59 proc. Pasaulinės apyvartos akcijų rinkoje.

Liberalizavimas ir iš to kylančios reformos priemonės atkreipė užsienio investuotojų dėmesį ir paskatino Indijos investicijas į FII. Per pirmąjį 1990-ųjų metų pusmetį Indija užėmė daugiau tarptautinių nuosavybės klausimų nei bet kuri kita besivystanti rinka.

Šiuo metu Indijoje yra beveik 500 registruotų FII, įskaitant turto valdymo įmones, pensijų fondus, investicinius fondus ir įtrauktus institucinius portfelio valdytojus. FII gali investuoti į vertybinius popierius, įtrauktus į biržos sąrašus ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktus.

Akcijų rinkos atspindėjo didėjantį pasitikėjimą stipriais Indijos ekonomikos pagrindais, nes investuotojų nuotaika buvo įtempta dėl pertrūkių techninių pataisymų. Pirminis rinkos aktyvumas per metus pagreitėjo, ypač akcijų segmente.

Užsienio instituciniai investuotojai (FII) liko grynaisiais pirkėjais kiekvienais metų mėnesiais, kurie buvo apriboti 2004 m. Gegužės mėn. Nors rinkos nuotaikas susilpnino politinis neapibrėžtumas metų pradžioje, tarptautinių naftos kainų augimas ir infliacijos mažėjimas šalies viduje, stipri ralis antrinėje rinkoje privertė vidaus akcijų indeksus pakilti į naujus.

Investuotojų susidomėjimas viešųjų emisijų segmentu sustiprėjo 2004–2005 m. Išteklių mobilizavimas viešaisiais klausimais (išskyrus pasiūlymus parduoti) smarkiai padidėjo iki Rs. 19, 666 crore iš 56 klausimų, palyginti su Rs. 2003 m.

Nevalstybinės akcinės bendrovės (privatus sektorius) sudarė 65, 3 proc. Visų išteklių mobilizavimo viešaisiais klausimais. Iš 56 einamųjų finansinių metų emisijų 23 klausimai buvo pirminiai viešieji siūlymai (IPO), iš kurių 22 buvo nefinansinės įmonės privačiame sektoriuje.

Šešių bendrovių viešieji klausimai, t. Y. ICICI Bank Ltd., TCS Ltd., Sterlite Industries (Indija) Ltd., National Thermal Power Corporation Ltd., Jet Airways (India) Ltd. ir Punjab National Bank kartu sudarė 72, 9 proc. Viso išteklių mobilizavimo.

2004–2005 m. Rinkoje dominuoja nuosavybės klausimai, sudarantys 88, 7 proc. Viso išteklių mobilizavimo. Išteklių mobilizavimas pasitelkiant privačias paskirties vietas. 2004 m. Balandžio – gruodžio mėn. 42 372 crore prieš metus. Visose 141 įmonėje 2004 m. Balandžio – gruodžio mėn. Pateko į rinką 651 kintamųjų, palyginti su 133 ūkio subjektais, kurių per pirmus trejus ketvirčius buvo 678.

Visi privataus investavimo rinkos klausimai neleidžia susidaryti skoloms. Finansų institucijos toliau dominavo privataus investavimo rinkoje, 58, 2 proc. (Palyginti su 63, 3 proc. Praėjusiais metais) iš viso išteklių mobilizavimo.

Indijos bendrovės iškėlė Rs. 3, 353 crore per 15 Euro klausimų per 2004–2005 m., Palyginti su Rs. Per praėjusius metus 3098 kronų per 18 emisijų. 2004–2005 m. Amerikos depozitoriumo pakvitavimų (ADR) klausimas nebuvo išreikštas, o pasaulinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) lėšomis mobilizuoti ištekliai smarkiai išaugo.

Investicinių fondų išteklių mobilizavimas sumažėjo 95, 3 proc. 2004–2005 m. Daugiausia 2 200 krorų, daugiausia dėl išpirkimo spaudimo pajamoms, giltų ir su akcijomis susietų taupymo schemų, kurios dėl aštrių išteklių buvo skirtos mažoms taupymo schemoms, kurios pasiūlė patrauklias mokesčių koregavimo normas.

UTI savitarpio fondas užregistravo grynąsias „R“ investicijas. 2722 krorų per 2004–2005 m., Palyginti su grynosiomis „R“ įplaukomis. 1, 667 crore 2003–2004 m. Viešojo sektoriaus investiciniai fondai taip pat užregistravo grynuosius Rs srautus. Per 2004–2005 m., Palyginti su grynosiomis „R“ įplaukomis. Pernai buvo 2 597 krorai.

Privačiojo sektoriaus investicinių fondų išteklių mobilizavimas buvo gerokai mažesnis. 7, 600 crore, palyginti su Rs. 42, 545 crore praėjusiais metais. Didžioji dalis savitarpio pagalbos fondų sutelktų lėšų buvo likvidžių / pinigų rinkos schemų ir į augimo ir nuosavo kapitalo sistemas, o išteklių mobilizavimas pagal skolų schemas smarkiai sumažėjo dėl palūkanų normos scenarijaus pokyčių.

Vertybinių popierių rinkų veikimas informacijos apdorojimo, rizikos valdymo ir likvidumo užtikrinimo funkcijų srityje 2005 m. Toliau gerėjo. 2005 m. Gruodžio mėn. Buvo 2, 540 bendrovių, kuriose buvo prekiaujama vertybinių popierių biržoje bent du trečdalius dienų.

Šios bendrovės turėjo rinkos kapitalizaciją Rs.24.7 lakh crore arba 550 mlrd. Namų ūkių ir institucinių investuotojų dalyvavimas padidėjo pasitikėjimu rinkos struktūros skaidrumu ir patikimumu, kuris buvo nustatytas 1993–2001 m. Laikotarpiu. Tokį dalyvavimą taip pat padėjo akcijų rinkos indekso grąža 11 proc. 2004 m., Po to - 36 proc. 2005 m.

Pagrindinė nuosavybės rinka, kurią sudaro tiek „pirminis viešas siūlymas“ (IPO) rinka, tiek „patyręs nuosavybės vertybinių popierių pasiūlymas“ (SEO) rinkose, 2004 m. Ir 2005 m. Patyrė didelę veiklą. 2005 m. rinka, iš kurių 9, 918 kronų sudarė 55 bendrovės, pirmą kartą įtrauktos į sąrašą (IPO).

Nuo 2002 m. IPO skaičius nuolat didėjo. 55 IPO lygis per metus sudaro maždaug 4 IPO kas mėnesį. Vidutinis IPO dydis, kuris buvo padidintas 2004 m., Grįžo į Rs.180 crore, kuris yra panašus į 2003 m.

Pirminis skolos vertybinių popierių išleidimas, kaip nurodyta SEBI, sumažėjo iki maždaug Rs. 66 crore 2005 m., Kuris yra vienas iš didelių skolos rinkos sunkumų. Skirtingai nuo nuosavybės vertybinių popierių, skolos vertybiniai popieriai, išleisti anksčiau, buvo išpirkti bendrovių kasmet. Taigi metai, kai išleidžiami nauji skolos vertybiniai popieriai, yra metai, kai negrąžintų skolos vertybinių popierių atsargos mažėja.

Pagrindinė kapitalo rinka 2006 m. Ir 2007 m. Išaugo po 2005 m. Pradžios. 2007 m. Išaugusios sumos ir naujų rinkų, kurios pateko į rinką, skaičius.

Bendra 2007 m. Iš skirtingų rinkos priemonių gauta kapitalo suma buvo 31, 5 proc. Didesnė nei 2006 m., O tai buvo 30, 6 proc. Didesnė nei 2005 m. 2007 m. Didelę dalį sudarė 1, 11, 838 crore (iki 2007 m. Lapkričio mėn.).

Iš viso mobilizuotos nuosavybės problemos buvo Rs. 58, 722 crore, iš kurių Rs. 33, 912 crore buvo įtraukta į pradinius viešuosius pasiūlymus (IPO). 2007 m. Bendras išleistų IPO skaičius buvo 100, palyginti su 75 praėjusiais metais.

Atsižvelgiant į didėjančią pirminėje rinkoje išaugtų išteklių tendenciją, grynųjų santaupų įplaukos į investicinius fondus 2007 m. Padidėjo daugiau kaip 30 proc. 1, 38, 270 crore. Sparčiai didėjant fondų ištekliams 2007 m., Iš dalies lėmė aktyvios akcijų rinkos ir iš dalies Indijos investicinių fondų pastangos diegti naujoviškas schemas.

Pajamų / skolos orientuotos schemos per metus palyginti su kitomis schemomis buvo gana geros. 2007 m. Išteklių mobilizavimo privataus sektoriaus investiciniai fondai viršijo viešojo sektoriaus investicinius fondus.

UTI ir kitų viešojo sektoriaus investicinių fondų dalis per visą mobilizuotą sumą palaipsniui sumažėjo iki 17, 8 proc. 2006 m. Ir dar 12, 7 proc. 2007 metais. Viešųjų emisijų iš korporacijų sektoriaus ištekliai smarkiai išaugo 158, 5 proc. į Rs. 83 707 crore per 2007–2008 m. Per pastaruosius metus. 2007–2008 m. Emisijų skaičius išliko nepakitęs - 119.

Vis dėlto vidutinis viešųjų emisijų dydis išaugo nuo Rs272 crore 2006–2007 m. Iki Rs.703 crore 2007–2008 m. Visi viešieji klausimai 2007–2008 m. Buvo nuosavo kapitalo forma, be to, trys iš jų buvo skolos formos. Iš 119 klausimų 82 klausimai buvo pradiniai viešieji pasiūlymai (IPO), sudarantys 47, 7 proc. Viso išteklių mobilizavimo.

2007 m. Balandžio – gruodžio mėn. Išteklių mobilizavimas privataus investavimo būdu padidėjo 34, 9 proc. Iki 1, 489, 651 kronos per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Privačiojo sektoriaus subjektų mobilizuoti ištekliai padidėjo 49, 4 procento, o viešojo sektoriaus subjektų - 2007 m. Balandžio – gruodžio mėn. Tik 15, 5 proc.

2007 m. Balandžio – gruodžio mėn. Finansiniai tarpininkai (tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje) sudarė didžiausią dalį (68, 3 proc.) Viso privataus platinimo rinkos išteklių (69, 0 proc. 2006 m. Balandžio – gruodžio mėn.).

Apskritai, 2007–2008 m. Iš viso buvo padaryta Rs. 2.1 ežero kranas, beveik 58 proc. Padidėjimas per metus. Vietinis plaukiojimas, sudarantis 85 proc. Visų mobilizuotų išteklių, per metus padidėjo 45, 4 proc.

Iš viešųjų emisijų išaugę ištekliai išaugo 74 proc. Iki 5, 806 kronų, tuo tarpu iš teisių emisijos sutelkti ištekliai padidėjo dešimt kartų iki Rs.26, 202 crore. Bendras akcijų pakėlimas į vidaus rinką padidėjo iki Rs.18, 8924 kronų nuo R7, 7734 kronų.

Vidaus skola, išaugusi daugiausia per privačias investicijas, padidėjo iki Rs.46, 188, 5 crore. Privatus platinimas padidėjo iki Rs.98, 409 crore nuo R8.8.863.7 crore. Užjūrio plaukimas trimis kartus padidėjo iki Rs.31, 670 crore.

Nuo 2008 m. Sausio mėn. Antrinės kapitalo rinkos neapibrėžtumas paveikė Indijos įmonių išteklių mobilizavimo planus. Pagrindinis vidaus rinkos rinkos segmentas 2008–2009 m. Ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo. Apskritai, viešaisiais klausimais sukaupti ištekliai smarkiai sumažėjo iki Rs.14, 671 crore 2008-09 m. Nuo Rs.83, 707 crore 2007–2008 m.

Klausimų skaičius taip pat gerokai sumažėjo nuo 119 iki 45. Iš 45 klausimų 2008–2009 m. 21 buvo pradiniai viešieji siūlymai (IPO), kuriuos išleido privataus sektoriaus įmonės, o tai sudaro 13, 9 proc.

Be to, visi 2008–2009 m. Klausimai buvo privačių nefinansinių bendrovių nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus dvi privačias finansines bendroves. Vidutinis viešųjų emisijų dydis sumažėjo nuo Rs.703.4 crore 2007–2008 m. Iki Rs.326.0 crore 2008–2009 m.

P: Laikinas, išskyrus parduotus pasiūlymus. -: Nulinis / Nežymus.

2008 m. Balandžio – gruodžio mėn. Išteklių mobilizavimas privataus investavimo būdu sumažėjo 25, 1 procento, o 2007 m. Balandžio – gruodžio mėn. Padidėjo 35, 2 procento. Viešojo sektoriaus subjektai sudarė 58, 4 proc. Viso mobilizavimo, palyginti su 37, 2 proc. praėjusių metų laikotarpį.

Išteklių mobilizavimas per finansinius tarpininkus (tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus) per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį sumažėjo 40, 5 proc. Ir sudarė 54, 4 proc. Viso 2008 m. Balandžio – gruodžio mėn.

Tačiau nefinansinių tarpininkų sukaupti ištekliai 2008 m. Balandžio – gruodžio mėn. Padidėjo 8, 1 proc. (45, 7 proc. Viso išteklių mobilizavimo) per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

2008–2009 m. Indijos bendrovių išleistos lėšos, išleistos eurais, - Amerikos depozitoriumo pakvitavimai (ADR) ir pasauliniai depozitoriumo pakvitavimai (GDR), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gerokai sumažėjo 82, 0 proc. Visos euro emisijos per finansinius metus buvo GDR problemos.

2008–2009 m. Grynasis investicinių fondų lėšų mobilizavimas tapo neigiamas; per metus buvo grynasis Rs.22897 crore srautas, palyginti su grynuoju Rs.15.3801 crore srautu 2007–2008 m. (2 lentelė). Pagal schemą 2008–2009 m. Pajamų / skolų orientuotos schemos sudarė grynąjį Rs.3161 crore srautą, o augimo ir (arba) nuosavo kapitalo orientuotos schemos užregistravo grynąsias Rs.4024 kronas.

2008 m. Birželio mėn. (Rs.39, 233 crore), 2008 m. Rugsėjo mėn. (R5.465.6 crore) ir 2008 m. Spalio mėn. (Rs.45.796 crore) buvo didelių nutekėjimų dėl neaiškių akcijų rinkų sąlygų ir bankų bei įmonių išpirkimo spaudimo dėl tuo metu vyraujančių griežtų likvidumo sąlygų. Tada rezervų bankas paskelbė neatidėliotinas priemones, skirtas likvidumo paramai investiciniams fondams per bankus.

Mažėjant bendroms likvidumo sąlygoms, investicijos į investicinius fondus vėl tapo patrauklios. 2008 m. Lapkričio mėn. - 2009 m. Vasario mėn. Tačiau 2009 m. Kovo mėn.

2008 m. Balandžio – gruodžio mėn. Išteklių mobilizavimas privataus investavimo būdu sumažėjo 25, 1 procento, o 2007 m. Balandžio – gruodžio mėn. Padidėjo 35, 2 procento. Viešojo sektoriaus subjektai sudarė 58, 4 proc. Viso mobilizavimo, palyginti su 37, 2 proc. praėjusių metų laikotarpį.

Išteklių mobilizavimas per finansinius tarpininkus (tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus) per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį sumažėjo 40, 5 proc. Ir sudarė 54, 4 proc. Viso 2008 m. Balandžio – gruodžio mėn.

Tačiau nefinansinių tarpininkų sukaupti ištekliai 2008 m. Balandžio – gruodžio mėn. Padidėjo 8, 1 proc. (45, 7 proc. Viso išteklių mobilizavimo) per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.