Valdymo apskaita ir finansinė apskaita
Valdymo apskaita ir finansinė apskaita!
Vadybos apskaita, taip pat žinoma kaip vidaus apskaita, identifikuoja, renka, vertina, klasifikuoja ir teikia informaciją, kuri yra naudinga vadovams planuojant, kontroliuojant ir priimant sprendimus. Kita vertus, finansinė apskaita, dar vadinama išorine apskaita, teikia informaciją ir ataskaitas išorės vartotojams. Vadovybės apskaitos ir finansinės apskaitos dalykas ir apimtis pateikiami 1.3.
Valdymo apskaita ir finansinė apskaita skiriasi viena nuo kitos:
(1) Pagrindiniai informacijos naudotojai:
Finansinės atskaitomybės naudotojai dažniausiai yra ne verslo įmonėje. Išoriniai naudotojai yra akcininkai, kreditoriai, finansų analitikai, valdžios institucijos, vertybinių popierių birža, profesinės sąjungos ir kt. Šios finansinės ataskaitos yra svarbios vadovybei, tačiau nėra tinkamos planavimui, kontrolei ir sprendimų priėmimui.
Valdymo apskaitos sistemoje sukauptą informaciją naudoja skirtingi valdymo lygmens nariai. Vidaus ataskaitų ir duomenų pobūdis skirtingais valdymo lygmenimis skiriasi, atsižvelgiant į jų informacijos reikalavimus, skirtus analizuoti verslo operacijas, planuoti ir kontroliuoti.
(2) Apskaitos metodas:
Finansinė apskaita vadovaujasi dvigubo įrašo sistema, skirta sandoriams registruoti, klasifikuoti ir apibendrinti. Valdymo apskaita nėra pagrįsta dvigubo įrašo sistema. Vienintelis valdymo apskaitos principų ir metodų suvaržymas yra tas, kad jos turėtų būti naudingos valdymo tikslams.
3) Apskaitos principas:
„Visuotinai pripažinti apskaitos principai“ (BAP) yra svarbūs finansinėje apskaitoje ir yra plačiai naudojami registruojant, klasifikuojant, apibendrinant ir pateikiant verslo sandorius. Naudojant GAAP pridedamas patikimumas ir patikimumas finansinėms ataskaitoms ir sukuriamas pasitikėjimas tarp finansinių ataskaitų vartotojų.
Priešingai, vadovybės apskaita neprivalo naudoti „visuotinai pripažintų apskaitos principų“. Ji gali naudoti bet kokią apskaitos techniką ar praktiką, kuri sukuria naudingą informaciją. Be to, valdymo apskaitos duomenys gali būti faktai, įvertinimai, prognozės, analizės ir kt.
4) Matavimo vienetas:
Visa finansinės apskaitos informacija yra pinigų prasme. Tai reiškia, kad sandoriai, vertinami pagal pinigus, jau įvyko. Palyginimui, valdymo apskaita taiko bet kokį matavimo vienetą, kuris yra naudingas konkrečioje situacijoje.
Be piniginių vienetų, valdymo apskaitininkas gali manyti, kad analizės ir sprendimų priėmimo tikslais būtina naudoti tokias priemones, kaip antai darbo valandų skaičius, mašinų darbo valandos ir gaminių vienetai. Istorinės sąnaudos ir ankstesni sandoriai yra labai svarbūs finansinei apskaitai, tačiau gali būti antriniai valdymo apskaitai, nes jie nėra labai naudingi valdymui.
(5) Laiko trukmė:
Finansinės apskaitos duomenys ir ataskaitos rengiami tam tikrą laikotarpį, paprastai metus ar pusmetį arba ketvirtį. Jis reikalauja, kad finansinės ataskaitos būtų rengiamos ir pateikiamos reguliariai.
Valdymo apskaitos ataskaitos ir pareiškimai rengiami, kai tik reikia. Ataskaitos gali būti rengiamos kas mėnesį, kas savaitę ar net kasdien. Ataskaitų dažnumą lemia konkretūs planavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo poreikiai.
(6) Bendrosios paskirties ataskaitos ir konkrečios paskirties ataskaitos ataskaita:
Finansinė apskaita kuria informaciją ir ataskaitas, kurios yra bendrosios paskirties ataskaitos, siekiant patenkinti daugelio išorės vartotojų, pavyzdžiui, akcininkų, kreditorių, potencialių investuotojų, klientų, tiekėjų, reguliavimo institucijų, darbuotojų ir plačiosios visuomenės informacinius poreikius. Finansinė apskaita yra susijusi su bendrais įmonės veiklos rezultatais, o ne su atskirais segmentais ar departamentais.
Priešingai, ataskaitos ir duomenys, sukurti vadovybės apskaitoje, yra žinomi kaip konkrečios paskirties ataskaitos, skirtos konkrečiam vartotojui (valdytojui) arba konkrečiam sprendimui. Valdymo apskaita naudoja vidines ataskaitas, kad įvertintų subjektų, produktų linijų, padalinių ir vadovų veiklą.
(7) Istoriniai ir futuristiniai duomenys:
Finansinė apskaita turi istorinę orientaciją ir įrašus bei ataskaitas, kas atsitiko. Finansinė apskaita sutelkta į ankstesnių sprendimų rezultatus.
Vadovybės apskaita yra orientuota į ateitį ir orientuota į tai, kas gali atsitikti ateityje. Taip yra dėl to, kad vadovybės apskaitoje pabrėžiama informacijos rengimas planavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo tikslais. Todėl vadovybės apskaita orientuota į ateitį daugiau nei finansinė apskaita.
(8) Apibendrinta ir išsami informacija:
Finansinė apskaita orientuota į visą įmonę. Kartais finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija apie skirtingus produktus ar veiklos kryptis dėl finansinės atskaitomybės reikalavimų, numatytų Akcinių bendrovių įstatyme / Kitos taisyklės ir nuostatai.
Vadovybės apskaitoje pateikiama išsami ir suskirstyta informacija apie produktus, individualią veiklą, padalinius, gamyklas, operacijas, užduotis ar kitus atsakomybės centrus.
(9) Disciplinų naudojimas:
Valdymo apskaita naudoja kitas disciplinas, kad parengtų naudingiausias vadovų ataskaitas ir analizes. Kai kurios tokios disciplinos yra ekonomika, finansai, vadyba, informacinė sistema, pramonės inžinerija, operacijų tyrimai, rinkodara, informatika, gamybos valdymas, statistika, psichologija ir sociologija ir kt. Tokiu būdu valdymo apskaita yra daug platesnė nei finansinė apskaita.
Skirtumas tarp valdymo apskaitos ir finansinės apskaitos apibendrintas toliau:
