Pastabos dėl šeimos sistemų teorijos ir dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo

Šeimos sistemų teorijos daugiausia dėmesio skyrė šeimos sistemos vaidmeniui arba platesniam socialiniam kontekstui dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo etiologijoje ir palaikyme.

Nustatyta, kad šeimos problemų, tėvų psichologinių problemų, tokių kaip depresija, agresija ar piktnaudžiavimas alkoholiu, santuokinis nesutarimas, pernelyg smarkus tėvystės ir vaikystės bei paauglių prievartinės tėvų ir vaikų sąveikos, sąsajos su dėmesio deficito hiperaktyvumu sutrikimas (Hinshaw, 1994; Taylor, 1994a; Anastopoulos ir kt., 1996).

Kalbant apie platesnę socialinę sistemą, buvo pastebėti šie veiksniai, susiję su dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu: žemas socialinis ir ekonominis statusas, institucinis ugdymas, tarpusavio santykių problemos ir ryšys su mokyklos personalo problemomis (Taylor, 1994a; Barkley, 1998) ).

Problema, susijusi su daugeliu psichosocialinių veiksnių, susijusių su ADHD etiologija ir palaikymu, tyrimu yra tai, kad daugeliu atvejų yra sergamieji ligos sutrikimai ir nustatyti rizikos veiksniai, kurie yra panašūs į elgesio sutrikimų nustatytus veiksnius., pirmiausia gali būti siejama su elgesio problemų etiologija, o ne su dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu.

Antrasis sunkumas yra priežastinės grandinės atjungimas ir nustatymas, kokie šeimos ir santykių sunkumai prieš prasideda Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimui ir yra predisponuojantys veiksniai; ir atskirti juos nuo santykių sunkumų, kurie išsivysto reaguojant į Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą, ir galbūt išlaikyti arba sustiprinti būklę.

Šeimos pagrindu vykdomos intervencijos ir multisisteminės intervencijos programos, apimančios platesnį vaiko socialinį tinklą, išsivystė iš ADHD šeimos sistemų teorijų.

Šiose programose daugiausia dėmesio skiriama tėvystės įgūdžių gerinimui ir vaiko santykių su šeimos nariais ir platesniam tinklui stiprinimui. Nustatyta, kad tokios programos turi teigiamą trumpalaikį poveikį tiek simptomologijai, tiek socialiniam koregavimui (Anastopoulos ir kt., 1996; Barkley ir kt., 1992b).