Prekių biudžeto planas: tikslai ir komponentai

Prekių biudţeto planas, kaip rodo pats pavadinimas, yra tam tikros su prekėmis susijusios veiklos, skirtos tam tikram laikotarpiui, ty vieneriems metams ar šešiems mėnesiams, prognozė. Pagal šį planą, o ne fizinę daiktų kontrolę, pabrėžiamas jų finansinis planavimas.

Prekių biudžetiniai planai paprastai yra skirti vienam sezonui ir paskui suskirstyti į trumpesnius laikotarpius, pvz., Mėnesinius ir savaitinius planus.

Efektyvaus prekių biudžeto plane mažmenininko prognozės ir planai apie penkis pagrindinius kintamuosius, būtent pardavimų lygį, atsargų lygį, pirkimus, sumažinimus (markdowns) ir bendrąjį pelną.

1. Tikslai:

Pagrindinis tikslas turėti prekių biudžetą yra tas, kad mažmenininkas norėtų turėti tinkamą balansą tarp:

a) Kas bus mokama tiekėjams už prekių pirkimą ir pateikimą klientams; ir

b) grynųjų pinigų įplaukos, kurios atsiras versle nuo pardavimo klientams.

Nors praktikoje yra keletas apskaitos praktikų, leidžiančių šiek tiek lankstumo (pvz., Išplėstos kredito sąlygos arba lengvos mokėjimo galimybės), ši pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi siekiant išlaikyti įmonės likvidumą. Norint veiksmingai atlikti įmonės vidaus įrašus, praėjusių metų patirtį reikia atidžiai apsvarstyti, o ne tik pasikliauti vien tik istoriniais duomenimis, kurie leis kartoti ankstesnes klaidas, įskaitant ankstesnes praleistas galimybes.

2. Prekių biudžeto plano komponentai:

Įvairūs prekių biudžeto planų komponentai yra tokie:

(1) Planuojami pardavimo ir atsargų lygiai:

Pardavimų planavimas ir atsargų lygis yra pirmasis žingsnis rengiant pardavimo prognozę tam tikram laikotarpiui (pvz., Vieną sezoną) ir kiekvienam mėnesiui toje konkrečiame sezone, kuriam mažmenininkas nori parengti biudžeto planą. Po to mažmenininkas turėtų nustatyti mėnesio pradžią (BOM), kad nustatytų pageidaujamą akcijų paklausos kursą kiekvienam tiriamo sezono mėnesiui.

Pavyzdžiui, vasario mėnesio mažmenininko akcijų pardavimų santykis yra šeši, o numatomi pardavimai vasario mėn. - 80 tūkst.

Pastaba: norint, kad biudžetas būtų veiksmingas, visada rekomenduojama apskaičiuoti mėnesio pabaigą (EOM atsargas), kuri yra tokia pati kaip BOM atsargos kitam mėnesiui. Tokiu atveju mažmenininko EOM sausio mėnesio atsargos bus tokios pat (Rs.4, 80, 000) iki vasario mėn.

2) Sumažinimo planavimas:

Sumažinimo planavimas yra trečiasis prekybos plano etapas, kuris apima sprendimą dėl nuolaidų, darbuotojų nuolaidų ir trūkumų. Kainų mažinimas yra labai svarbus, nes sumažinimo laipsnis turės lygiai tokį patį poveikį akcijų vertei, lygiai tokiam pardavimų kiekiui. „Markdown“ naudojama mažmeninei prekybai, kuri siūlo tam tikrą prekę už kainą, mažesnę už prekę, pažymėtą kaina (normali kaina).

Trūkumas atsiranda dėl pilferacijos (mažmeninėje prekyboje tai vadinama parduotuvių kėlimu), apgaulės, apskaitos sukčiavimas, pardavėjo vagystė ir darbuotojų vagystė. Darbuotojų nuolaidas taip pat teikia kai kurios mažmeninės prekybos įmonės, siekdamos sukurti viešą įvaizdį ir darbuotojų gerovę papildomomis nuolaidomis ir kviečiant jas pirkti prekes, prieš parduodant visuomenei.

(3) Pirkimų planavimas:

Planuojant pardavimo ir atsargų lygius, atidarymo atsargas (BOM), uždarymo atsargas (EOM) ir sumažinimus, kitas žingsnis pagal prekių biudžeto planą yra supirkti rupijomis.

Jis apskaičiuojamas taip:

Pirkimo planavimas = planuojami pardavimai + planuojami sumažinimai + EOM - BOM

Tarkime, pavyzdžiui, vasario mėn. Planuojama EOM atsargų dalis buvo Rs 5, 60 000 ir kad vasario mėnesio sumažinimai buvo 10 000 Rs.

Todėl planuojamas pirkimas bus apskaičiuojamas taip:

Planuojamas pirkimų skaičius paprastai yra pagrįstas mažmeninėmis kainomis, o ne kainomis. Kad būtų galima nustatyti finansinius išteklius, reikalingus prekėms įsigyti, mažmenininkui būtina nustatyti, kad jis turėtų nustatyti planuojamus pirkimus savikaina.

Pagrindinė atotrūkis tarp planuojamų įsigijimų savikaina ir mažmeninėje prekyboje reiškia pradinį prekių, kurioms taikomas nagrinėjimas, padidėjimo tikslą. Šis tikslas pasiekiamas apskaičiuojant pagal veiklos sąnaudas, kurių reikia norint pasiekti numatomą pardavimo apimtį, pelno lūkesčius ir pridedant jį prie sumažinimo skaičiaus. Todėl,

Kartais terminas „atviras pirkti“ naudojamas sinonimiškai su planuojamais pirkimais, kai prognozės sutampa su faktiniais rezultatais.

(4) Bendrojo pelno ir veiklos pelno planavimas:

Bendrasis pelnas paprastai yra pradinis kainų padidėjimas, sumažėjęs, sumažėjęs ir kitas atsargų trūkumas. Skirtumas tarp bruto pelno ir sąnaudų, reikalingų pardavimui sukurti, prisidės prie pelno arba grynojo pelno (ty pelno prieš mokesčius), priklausomai nuo mažmenininko apskaitos praktikos ir prekių biudžeto planavimo.

3. Prekių biudžeto plano vertinimas:

Prekių biudţeto planą mažmenininkai naudoja tam, kad nustatytų, kiek pinigų skiriama kiekvienam mėnesiui konkrečiai prekių kategorijai, atsižvelgiant į įmonės pardavimo prognozes, atsargų apyvartą ir pelno maržą.

Sukūręs prekių biudžeto planą, mažmenininkas iš anksto įsigyja inventorių būsimam sezonui ir, kai ateina sezonas, mažmenininkas parduoda prekes. Po pardavimo sezono mažmenininkas turėtų nustatyti, kaip faktiškai kategorija atliko prognozuojamą planą. Jei faktinė apyvarta ir GMROI yra didesnės nei prognozuota, tuomet našumas yra geresnis nei mažmeninės prekybos lūkesčiai ir atvirkščiai.

Vertinant prekių biudžeto planą siekiama subalansuoti pinigų srautus (tiekimui) ir įplaukas (gautas iš klientų parduodant prekes) kitiems finansiniams metams ar artimiausiam sezonui. Ar yra poreikis iš anksto užsisakyti kai kurias atsargas ar
biudžetas buvo pakankamas klientų poreikiams patenkinti, gali būti nustatomas tik vertinant.

Norėdami įvertinti mažmenininkų veiklos rezultatus, reikia atsakyti į šiuos klausimus:

(i) Kodėl našumas yra geresnis / mažesnis už lūkesčius?

(ii) Ar yra didelis neatitikimas tarp prognozuojamo ir faktinio plano? Ar toks nukrypimas buvo mažmeninės prekybos ir žinių atžvilgiu?

(iii) Ar mažmenininkas greitai reagavo į pastebėtą paklausą paskelbdamas pardavimą ar papildomus pirkimus?

(iv) Kokia buvo nukrypimo priežastis? Ar tai buvo mažmenininko išorinės ar vidinės aplinkos dalis?