Globalizacija ir valstybės suverenumas

Šeši pagrindiniai globalizacijos padariniai valstybės suverenitetui yra tokie:

1. Mažesnis valstybės vaidmuo ekonominiuose santykiuose:

Liberalizacijos ir privatizavimo proceso priėmimas ir žygiavimas buvo valstybės vaidmens ekonominėje srityje apribojimo šaltinis. Dėl viešojo sektoriaus nesugebėjimo tiekti norimas prekes ir paslaugas, mažėjantis tikėjimas į valstybės gebėjimą organizuoti ir valdyti prekių ir paslaugų gamybą žmonėms kartu sumažino ekonomines valstybės funkcijas.

2. Regioniniai funkcionalizmas ir privalomi sprendimai valstybėms narėms:

Laisvos prekybos, rinkos konkurencijos, tarptautinių korporacijų ir tarptautinių ekonominių organizacijų bei prekybos blokų, tokių kaip Europos Sąjunga, NAFTA, APEC, ASEAN ir kt., Atsiradimas apribojo valstybės suvereniteto operacijų tarptautinių ekonominių santykių srityje apimtį. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybės narės turi laikytis šios organizacijos taisyklių ir politikos.

3. Tarptautinių instrukcijų sprendimų apribojimai:

Didėjanti tarptautinė tarpusavio priklausomybė privertė valstybę priimti savo išorės suvereniteto apribojimus. Dabar kiekviena valstybė mano, kad būtina priimti tarptautinės ekonomikos sistemos, PPO, Pasaulio banko ir TVF taisykles.

4. Pasaulinių žmonių judėjimo atsiradimas:

Globalizacija paskatino ir išplėtė visų pasaulio žmonių socialinius ir ekonominius kultūrinius santykius. IT revoliucija ir sparčių transporto priemonių bei ryšių plėtra kartu padėjo pasauliui tapti pasauline bendruomene, kuri, atrodo, vystosi visame pasaulyje.

Kiekvienos valstybės žmonės dabar susiduria su kitų valstybių žmonėmis kaip Pasaulio bendruomenės nariais. Tęsiasi lojalumas jų atitinkamoms valstybėms, tačiau dabar jie nedvejodami priešinasi tų valstybių politikai, kurios, jų manymu, neatitinka globalizacijos reikalavimų. Net judėjimas priešintis globalizacijai yra linkęs į pasaulio žmones vienoje platformoje pritraukti pasaulinio lygio bendruomenės jausmą.

5. Karinės galios svarbos mažinimas:

Valstybė ir toliau išlaiko savo karinę galią kaip svarbų savo nacionalinės valdžios aspektą. Tačiau jėga, kurią įgijo judėjimas dėl tarptautinės taikos ir taikios sambūvio, kaip gyvenimo būdas, mažino valstybės karinės galios svarbą.

6. Kiekvienos valstybės sutartiniai įsipareigojimai:

Kelios tarptautinės konvencijos ir sutartys visoms valstybėms apribojo kai kurias ribas. Šiandien visoms valstybėms yra privalomos keleto tokių konvencijų nustatytos taisyklės ir normos. Poreikis kovoti su terorizmo ir nesąžiningo branduolinio ginklo platinimo grėsme, taip pat bendra atsakomybė už aplinkos apsaugą ir visų žmogaus teisių užtikrinimą privertė visas valstybes priimti tokias taisykles ir reglamentus, kurie laikomi būtinais siekiant šių tikslų. .

Taigi globalizacija ir keletas kitų veiksnių buvo atsakingi už spaudimą valstybės suverenitetui. Valstybės vaidmuo ekonominiuose santykiuose iš esmės pasikeitė. Jis sumažėjo. Naujos tarptautinės ekonomikos sistemos veikimas su globalizacija, nes jos tikslas buvo toliau mažinti valstybės suvereniteto vaidmenį.

Keletas mokslininkų mano, kad globalizacija iš esmės apribojo valstybės suvereniteto sąvoką. Kai kurie iš jų, „sunkiai lankantys pliuralistai“, priima jį kaip naudingą ir idealų, kai kurie kiti - „sunkiai sunkūs nacionalistai“ laiko juos nepageidaujamu ir žalingu vystymusi. Tačiau nė vienas iš šių dviejų nuomonių nėra galiojantis.

Vidaus ir išorės aspektais valstybės suverenumas tebėra nepaliestas. Valstybė ir toliau yra suvereni valstybė, o jos suverenumas tebėra išsamus, nuolatinis ir absoliutus. Nors jos funkcijos pasikeitė, pasaulis dabar turi 193 nepriklausomas nepriklausomas ir lygias suverenias nacionalines valstybes.

Žmonės toliau gyvena ir naudojasi savo gyvenimu, kaip savo atitinkamų valstybių piliečiais. Nauji poreikiai pasaulinio lygio ekonomikos ir prekybos integracijai, aplinkos apsauga, visų žmogaus teisių apsauga ir saugumas, poreikis bendrai kovoti su tarptautinio terorizmo grėsme ir būtinybė kovoti su kolektyviniu karu prieš skurdą, badą, ligas ir nepakankamas vystymasis pakeitė valstybės vaidmenį XXI amžiuje. Tačiau tai nereiškia nei suvereniteto panaikinimo, nei rimto valstybės suvereniteto apribojimo.