Ekologinės teorijos apie daugiasistemą esė

Ši pozicija reiškia požiūrį, kad elgesio problemų genezėje ir palaikyme dalyvauja kelios sistemos (įskaitant asmenį, šeimą, mokyklą ir bendruomenę), todėl veiksmingas gydymas turi būti nukreiptas į kelias sistemas, o ne į vieną sistemą (Henggeler et al., 1998).

Bronfenbrennerio (1986) ekologiškų sistemų modelis yra šios teorijos pagrindas. Šių daugialypių ekologiškai įdėtų sistemų elgsenos sutrikimai yra teigiami ir yra palaikomi keliais veiksniais.

Svarbūs individualūs veiksniai yra sudėtingas temperamentas, ankstyvo atskyrimo patirtis, priešiškos priskyrimo šališkumas, prasti socialiniai įgūdžiai, sunkumai mokantis prosaškai elgtis iš patirties ir akademiniai mokymosi sunkumai.

Šeimos veiksniai yra šeimos dezorganizacija, dviprasmiškos šeimos hierarchijos, tėvų ir vaiko prisirišimo sunkumai, tėvystės ir drausmės problemos, santuokinis nesutarimas ir sunkumai derantis dėl šeimos gyvenimo ciklo perėjimo.

Mokyklos veiksniai apima tarpusavio sąveikos modelius, kuriais išlaikomos mokyklos pagrindu kylančios disciplinos problemos, pasiekimų sunkumai ir švietimo išteklių trūkumas.

Bendrijos veiksniai apima dalyvavimą su deviantiniais bendraamžiais, piktnaudžiavimą narkotikais ir dalyvavimą prastai koordinuotuose daugiafunkciniuose tinkluose. Gydymas, pagrįstas šiuo modeliu, turi būti individualiai pritaikytas ir pagrįstas daugiafunkciniu ekologiniu įvertinimu. Gydymo paketai turėtų apimti:

i. Individualus ir grupinis pažinimo ir socialinių įgūdžių lavinimas

ii. Šeimos gydymas, siekiant sumažinti šeimos sutrikimą

iii. Mokykloje vykdomos intervencijos, susijusios su sąveikos modeliais, palaikančiais mokyklų elgesio problemas ir nepakankamus pasiekimus

iv. Į grupes orientuotos intervencijos, kuriomis siekiama sustiprinti prosaškai tarpusavio santykius ir sumažinti dalyvavimą deviantinėse tarpusavio grupėse

Yra keletas įrodymų, kad šis požiūris yra veiksmingas (Henggeler ir kt., 1998; Brosnan ir Carr, 2000).