Skirtumas tarp kokybinio paveldėjimo ir kiekybinio paveldėjimo
Skirtumas tarp kokybinio paveldėjimo ir kiekybinio paveldėjimo yra toks!
Tai yra paveldėjimo tipas, kuriame vienas dominuojantis genas veikia visą bruožą. Dviejų tokių dominuojančių genų buvimas fenotipą nekeičia.
Image Courtesy: bishopsnyder.org/blogs/bjsapbiology/wp-content/uploads/2012/08/polygenetics1.jpg
Genai, kuriuose dominuojantis alelis išreiškia visišką bruožą, vadinami monogenais, pvz., TT arba Tt žirnių aukštyje. Kokybinis paveldėjimas sukelia tam tikrus nepertraukiamus požymių skirtumus palikuoniuose, pvz., Aukštis arba nykimas. Tarpinių formų arba nepertraukiamo bruožų variantų nėra.
Kiekybinis paveldėjimas (poligeninis paveldėjimas):
Tai paveldėjimo tipas, kurį kontroliuoja vienas ar daugiau genų, kuriuose dominuojantys aleliai turi kumuliacinį poveikį, kiekvienam dominuojančiam aleliui, išreiškiančiam bruožo dalį ar vienetą, visas bruožas rodomas tik tada, kai yra visų dominuojančių alelių.
Kiekybiniame paveldime dalyvaujantys genai vadinami poligenais. Todėl kiekybinis paveldas taip pat vadinamas poligeniniu paveldėjimu. Jis taip pat vadinamas kelių veiksnių paveldėjimu. Keletas kiekybinio paveldėjimo atvejų yra kviečių branduolio spalva, kukurūzų ilgis, kukurūzų odos spalva, žmogaus intelektas, pieno ir mėsos derlius gyvūnuose, žmonių aukštis ir keli augalai, augalų derlius, įskaitant dydį, formą ir sėklų arba vaisių skaičius augalui.
Poligenas yra apibrėžiamas kaip genas, kur vienas dominuojantis alelis valdo tik vienetą arba dalinę kiekybinę bruožo išraišką. Jis taip pat vadinamas genu, kuriame dominuojantis alelis individualiai sukuria nedidelį poveikį fenotipui, bet esant panašiam kitam dominuojančiam aleliui, kontroliuojama savybių kiekybinė išraiška dėl kaupiamojo poveikio. Todėl poligenai taip pat vadinami kumuliaciniais genais.
Kiekybinio paveldėjimo kontroliuojami bruožai kartais vadinami metriniais požymiais, nes jie gali būti matuojami pagal dydį, aukštį, svorį arba skaičių. Kiekybinį paveldėjimą papildomai apibūdina tarpinių formų (tęstinių variacijų) atsiradimas tarp tėvų tipų. Čia kryžius tarp dviejų grynų veislinių tėvų nesukuria dominuojančio vieno iš tėvų bruožų, bet parodo tarpinį bruožą.
Panašiai kaip ir F 2 kartoje, išskyrus du tėvų tipus, yra keletas tarpinių tipų, kurie susieja du tėvų bruožus. Dėl pastarojo, kiekybinis paveldas taip pat vadinamas mišriu paveldėjimu. Dominuojantys poligeniniai aleliai, kurie prisideda prie bruožo išraiškos, vadinami prisidedančiais aleliais, o recesyviniai poligeniniai aleliai yra žinomi kaip neprisidedantys aleliai.
Kiekybinis paveldėjimas:
Kiekybinį ar poligeninį paveldą pirmą kartą ištyrė J. Kolreuteris (1760), kai tabako aukštis ir F. Galtonas (1883 m.) Žmogaus aukščio ir intelekto atveju. Nilsson-Ehle (1908) gavo pirmąjį eksperimentinį poligeninio paveldėjimo įrodymą, jei kviečių spalva yra brandi. Poligeninis paveldėjimas atsiranda augalų aukščio, derliaus, pieno derlingumo, žvalgybos aukščio ir odos spalvos atveju. Tai lengvai žinoma aplinkoje, gali būti žinoma iš fenotipų dažnio pasiskirstymo. Monogeninio ar kokybinio paveldėjimo atveju fenotipai yra du (3: 1), kai yra viena geno pora, ir 4 (9: 3: 3: 1) dviejų porų genų atveju.
Poligeniniu ar kiekybiniu paveldu fenotipų skaičius yra 3 (1: 2: 1) vienos poligeno poros atveju, 5 (1: 4: 6: 4: 1) dviejų poligeno porų ir 7 (1: 6: 1) atveju. 15: 20: 15: 6: 1), kai dalyvauja trys poligeno poros. Taigi matome, kad tarpinių tipų skaičius didėja didėjant poligenų skaičiui, tačiau tėvų tipų skaičius išlieka tas pats (2 minėtais atvejais). Galima poligenų kilmė yra:
i) chromosomų dalies dubliavimas
ii) poliploidija arba chromosomų skaičiaus padidėjimas
(iii) mutacijos, sukeliančios panašaus poveikio genus.
