Skirtumas tarp globalizacijos ir politikos

Skirtumas tarp globalizacijos ir politikos!

Nors terminas „globalizacija“ atsirado 1960-aisiais, tai buvo tendencija senovės ir viduramžių laikais. Didžiosios teritorijos imperijos pasaulyje turi seną istoriją. Per visą istoriją prekyba, karas ir užkariavimas užtikrino, kad niekada nebuvo izoliuotos visuomenės. Naujoje ar modemo formoje ji prasidėjo 16-ajame amžiuje su atradimo reisais.

Naujas yra pasaulinių ryšių diapazonas, mastas ir intensyvumas, kuris sumažina erdvę ir laiką per plačiai paplitusį greitų ryšių ir transporto sistemų tinklą. Pasauliniai tinklai sukėlė tautinių valstybių viršijimą, todėl atsirado „pasaulio visuomenė“. Šiandien pasaulis liudija ekonominio, politinio, kultūrinio ir ekologinio tarpusavio priklausomybės grandinių intensyvėjimą.

Apskritai globalizacijos procesas siejamas su ekonomine transformacija. Tačiau jis negali būti susietas su ekonominiu reiškiniu. Tai ne tik transformuoja ekonominį gyvenimą, bet ir sukėlė neekonominio gyvenimo pokyčius - politinėje sferoje, šeimoje, gyvenimo būdo ir vartojimo modeliuose, netgi pačias individualios tapatybės sąvokas.

Taigi jis gali būti apibrėžiamas kaip „socialinis procesas, kuriame geografinės kliūtys socialiniams, politiniams ir kultūriniams susitarimams atsilieka ir lėtai, o palaipsniui globalizuotame pasaulyje tampa nereikšmingos tautinių valstybių politinės ribos.

Šiandien daugelis ekonominių, politinių, karinių ir ideologinių galių, kurios formuoja mūsų gyvenimą tarp tautų, ir vis dažniau veikia pasauliniu mastu. Daugiašalės korporacijos ir tam tikros pasaulinės bei tarpvyriausybinės institucijos sukūrė pasaulinę galią ir buvimą.

Tai lėmė tai, ką pastebėjo Danielas Bellas (1987 m.), „Teritorinės valstybinės valstybės krizė“. Jis sakė, kad tautinė valstybė yra „per maža didelėms gyvenimo problemoms ir per didelėms mažoms gyvenimo problemoms“. Vienas iš svarbiausių politikos globalizacijos laimėtojų Davidas Heldas (1993) teigė, kad tautinės valstybės suteikė tam tikrą suverenitetą didesniems subjektams, kad daugelis „didelių“ problemų galėtų būti sprendžiamos efektyviau.

Taigi PPO ir TVF sprendžia prekybos ir finansų reikalus, NATO kariniais klausimais ir Vakarų šalių atveju Europos Sąjunga (ES) sprendžia įvairius politinius, socialinius ir kultūrinius klausimus.

Svarbu pridurti, kad Jungtinės Tautos taip pat yra svarbi pasaulinė organizacija, turinti didelę kompetenciją. Be politinių klausimų, ji veikia humanitarinės, sveikatos (PSO) ir švietimo (UNESCO) srityse, ekologiniais klausimais, terorizmo problema, tarša ir taikos palaikymo veikla.