Lengvatinių akcijų išpirkimas (apskaita)
Lengvatinių akcijų išpirkimas - privilegijuotojo akcinio kapitalo grąžinimas privilegijuotiems akcininkams per nustatytą dieną arba po tam tikro laikotarpio, per kurį bendrovės teikiama bendrovė turi laikytis tam tikrų sąlygų.
Pagal 1956 m. Akcinių bendrovių įstatymo 100 straipsnį bendrovei neleidžiama grįžti į savo akcininkus akcijų pinigais be teismo leidimo. Pinigų grąžinimas akcininkams dėl kapitalo sąskaitos, kol bendrovė yra, reikalauja, kad be specialios procedūros būtų taikoma teismo sankcija. Tačiau Akcinių bendrovių įstatymo 80 straipsnis leidžia bendrovei, jei jos straipsniuose leidžiama išleisti privilegijuotas akcijas, kurios bendrovės pasirinkimu gali būti išpirktos, jei tenkinamos šiame skirsnyje nustatytos sąlygos.
Svarbios nuostatos dėl privilegijuotųjų akcijų išpirkimo, pateiktos Akcinių bendrovių įstatymo 80 skirsnyje: \ t
(1) Bendrovė turi būti įgaliota pagal jos įstatus.
(2) Tokios akcijos neišperkamos, jei jos nėra visiškai apmokėtos. Iš dalies apmokėtos akcijos negali būti išpirktos. Jei jie tokiu atveju yra iš dalies mokami, turi būti pareikalauta galutinio kvietimo, kad jie būtų iš dalies sumokėti tik už visiškai sumokėtus mokėjimus, tada gali būti atliktas išpirkimas.
(3) Tokios akcijos gali būti išpirktos
a) iš bendrovės pelno, kuris kitu atveju būtų prieinamas dividendams; arba
b) iš pajamų, gautų iš naujo išleidus akcijas išpirkimo tikslais.
(4) Jei akcijos išperkamos iš pelno, skirto dividendams paskirstyti, išpirktų akcijų nominalią sumą atitinkanti suma turi būti pervesta į atsargų sąskaitą, vadinamą „Kapitalo išpirkimo rezervo sąskaita“.
(5) Jei pirmenybės akcijos išperkamos priemokomis, tokia priemoka turi būti teikiama arba iš bendrovės pelno, arba iš bendrovės vertybinių popierių sąskaitos.
(6) Kapitalo išpirkimo rezervo sąskaita gali būti panaudota visiškai apmokėtų premijų akcijų išleidimui akcininkams.
Bendrovės privilegijuotųjų akcijų išpirkimas nelaikomas mažinančiu jos įstatinio kapitalo dydį, todėl nereikia laikytis tokių įstatymo dėl kapitalo sumažinimo nuostatų. Kitų tipų jau išleistos akcijos negali būti konvertuojamos į išperkamas privilegijuotas akcijas.
Nė viena akcinė bendrovė po bendrovių steigimo (1996 m. Pakeitimo aktas) neišleidžia negrąžinamų privilegijuotųjų akcijų arba išperkamų privilegijuotųjų akcijų, kurios gali būti išperkamos po 20 metų nuo jo išleidimo.
Jei įmonė nesilaiko šių nuostatų, už bet kokią įsipareigojimų nevykdymą atsakinga bendrovė ir kiekvienas pareigūnas turi būti baudžiamas bauda, kuri gali būti didesnė už R. 10.000. Išpirktų išpirktų privilegijuotųjų akcijų išpirkimas pranešamas bendrovių registratoriui per vieną mėnesį nuo išpirkimo.
Pelnas, kurį galima gauti dividendams arba pelnas, iš kurio leidžiama išpirkti kapitalo rezervą:
Akcinių bendrovių įstatymas leidžia išpirkti akcijas iš pelno, kuris kitaip yra dividendams. Jei išpirkimas yra ne pelno, tikimasi, kad bendrovė perleidžia lygią sumą į sąskaitą, pavadintą „Kapitalo išpirkimo rezervo sąskaita“ iš dalinamo pelno. Toliau pateikiamas pelnas, kurį galima gauti dividendams.
Centrinė idėja:
Nepriklausomai nuo lėšų išpirkimo šaltinio, pirminis įmonės apmokėtas kapitalas negali būti sumažintas vieno rupijos. Išpirkimas neturėtų neigiamai paveikti kreditorių interesų.
Tai gali atsitikti taip:
Jei bendrovė išpirkia privilegijuotus akcijų paketus ir netrukus po to, ji patenka į likvidavimą, jei šiuo atveju turima suma nėra pakankama, nors privilegijuotieji akcijų turėtojai gavo visas rinkliavas ten, kur patyrė kreditoriai. Tai nėra leidžiama pagal įstatymus. Kreditoriai turi gauti pirmenybę akcininkams. Todėl Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos daugybės privilegijuotųjų akcijų išpirkimo sąlygos.
