Muitinė: Trumpas punktas dėl muitinės

Muitinė stovi tarp liaudies ir papročių. Jie patiria mažiau intensyvių jausmų nei papročiai, o jų pažeidimai greičiausiai atitiks mažiau griežtą pasmerkimą. Jūs liudijate, kad pažeidžiate papročius, jūs galite jaustis sukrėstas, bet jūs nebūtų moraliai nualintas, kaip būtų, jei papročiai būtų pažeisti.

Muitinė dažnai yra standi, tironija, sunki ir sunku pabėgti. Jie dažnai įgyvendina atitikimą, nepaisant naudos ar naudos. Tiek laukiniai, tiek civilizuoti vyrai, ypač pastarieji, išrado išradingus paaiškinimus ir pagrindimus įprastiems elgesio būdams.

Pagal Oxfordo sociologijos žodyną (1994) „muitinės yra nusistovėję mąstymo ir veikimo būdai visuomenėje“. Alex Inkeles (1965) jį apibūdino kaip „Custom“ yra bet koks standartizuotas ir daugiau ar mažiau specializuotas veiksmų rinkinys, kuris yra reguliariai atliekamas pagal visuotinai priimtą grupės gyvenimo modelį “. Trumpai tariant, tai reiškia nustatytus elgesio modelius. Jame kalbama ir apie kasdienio gyvenimo rutiną, ir į ypatumus, kurie išskiria vieną kultūrą iš kitos.

Skirtingai nuo papročių, muitinės nėra vertinamos. Pavyzdžiui, paprastai indai (hinduistai) tikisi, kad jaunuoliai lenktų ir palies jų tėvų, mokytojų ir vyresniųjų kojų, tačiau ši lūkesčiai paprastai nėra „reikalingi“.

Esmė ta, kad nors tam tikrais atvejais asmenys tikisi tam tikrų elgesio rūšių, jie negali pasmerkti tų, kurie elgiasi priešingai. Taigi papročiai nėra normos, jei normos yra apibrėžtos tik elgesio įvertinimo požiūriu, t.

Vertinimai ir lūkesčiai gali ir negali skirtis. Muitinė veža monotoniją ir atima gyvybę iš šviežumo ir spontaniškumo. Muitinė vaidina mažiau svarbų vaidmenį modeminėje visuomenėje nei bet kurios ankstesnės dienos bendruomenėse.

Daugelis veiksnių sumažino jų veiksmingumą. Mokslo vystymasis, racionalus požiūris į įvykius ir asmenis padėjo susilpninti senas papročius. Žmonės tapo mažiau įpareigoti muitinės; dabar jie yra labiau individualistiški, labiau tiesioginiai.

Visuomenė tapo sudėtingesnė, demokratiškesnė, konkurencingesnė ir orientuota į informaciją. Be to, bendras raštingumo didėjimas ir bendravimo priemonių plėtra suteikė geresnių būdų suprasti žmogaus elgesį.