Kultūrinis tapatumas: (5 priežastys)

Kultūrinė tapatybė: (5 priežastys) | Ekonominės reformos ir pokyčiai!

Kultūrinė tapatybė yra istorinė tikrovė. Jis vystosi per istoriją kaip gyvenimo modelius ir įsitikinimus bei praktiką. Yogendra Singh rašo, kad kultūrinį identitetą formuoja sudėtingas veiksnių rinkinys, kuris yra susijęs su kultūrinės praktikos evoliucijos procesais ir žmonių įsitikinimais jų istorinės patirties metu.

Ekologinė aplinka, pagrindinės ekonominės institucijos ir su jais susijęs darbas, šeimos struktūra ir vaikų auginimo praktika, pasakojimai, legendos ir mitai kartu su istorija sudaro kai kuriuos elementus, kurie suteikia kultūrai tapatybę, nes jis pasireiškia simbolinėmis išraiškomis materialinėse artefaktuose, išraiškingas elgesys, tikėjimo sistemos, kalba, literatūra ir kt.

Tai yra bendroji baimė, kad vietinė kultūra ir jos tapatybė bus sunaikinta pagal globalizuotos kultūros ar išsivysčiusių kapitalistinių šalių kultūrą. Tačiau, priešingai, nėra jokių įrodymų, kad dėl globalizacijos kyla grėsmė pagrindiniam asmens ar bendruomenės kultūriniam identitetui.

Vietinės kultūros ne tik išgyvena pasaulinės kultūros užgrobimus, bet ir įgyja platesnes patalpas, kurios kartais plečiasi iki tarptautinių regionų ir tampa prasmingesnės šiuolaikinėje rinkos aplinkoje.

Nėra didelės grėsmės vietos kultūrai dėl šių priežasčių:

(a) kultūra (elgesio modelis, kalba, tikėjimo sistema, normos ir vertybės ir kt.) yra internalizuojama žmonių ir taip sudaro pagrindinę asmenybės struktūrą, kuri priešinasi bet kokiai išorinei kultūrai. Tačiau jos dalis priimama racionalizuojant naują ideologiją.

Dauguma kultūrinių pokyčių vyksta tik periferinėse kultūrinėse patalpose. Pagrindinė kultūra vargu ar leidžia radikaliai keisti savo medžiagą. Tačiau kultūriniai identitetai yra dinamiškas procesas, atitinkantis socialinius ir ekonominius bei techninius-ekologinius pokyčius, su kuriais susiduria bendruomenė.

b) Globalizacija nėra visapusiškas procesas, apimantis kiekvieną visuomenės sluoksnį. Dažniausiai vidurinė klasė ir ypač jaunimas yra veikiami ir jautrūs globalizacijos poveikiui. Tai beveik 35 proc. Indijos gyventojų.

c) Globalizacija yra daugelio kultūrų mišinys, o ne viena kultūra pakeičiama kita. Pasaulinės ir vietos kultūros egzistuoja kartu ir abipusiškumas.

d) Globalizacija sumažino tautos institucinės galios spektrą. Palaipsniui ji vengia savo su gerove susijusių įsipareigojimų. Svarbiausias tautos vaidmuo tenka tarptautinės prekybos taisyklėms dėl pagrindinių poreikių ir strateginės svarbos.

Tautos reikšmės erozijos atveju pilietinės visuomenės formavimas tampa vis spartesnis, o pilietis tampa vis labiau sąmoningas ir priešinasi bet kokiai grėsmei vietos kultūrai. Indijos diasporos yra geriausi pavyzdžiai, kurie pradėjo gyventi savo vietinius kultūrinius gyvenimus su daug didesniu pagarba ir drąsumu nei anksčiau. Kuo didesnė grėsmė iš išorės, tuo intensyvesni bus darni ir integraciniai procesai bendruomenėje.

e) Globalizacija iš tiesų yra negrįžtamas procesas. Jis yra labiau natūralus ir evoliucinis nei numatytas ir sukurtas. Tačiau tai yra mažiausiai visapusiška dėl dviejų dviejų lygių realybių: vienas, globalizacijos procesas ir jo poveikis nėra vienodi visame pasaulyje; du, visi kultūriniai modeliai ir jų istorija bei rimtumas nėra vienodi visame pasaulyje, kad poveikis būtų vienodas.