3 svarbiausi biologinių kintamųjų tipai

Svarbiausi biologinių kintamųjų tipai!

Kiekviena biologinė disciplina turi savo kintamųjų rinkinį, kuris gali apimti tradicinius morfologinius matavimus, cheminių medžiagų koncentracijas kūno skysčiuose, tam tikrų biologinių procesų normas, tam tikrų įvykių dažnius, kaip genetika ir radiacinė biologija, ir daug daugiau.

Image Courtesy: limno.eu/LTER/immagini_limno/FiorituraAnabaena.jpg

Kintamasis gali būti apibrėžiamas kaip turtas, kurio atžvilgiu mėginiai atskirai tam tikru mastu skiriasi. Jei nuosavybė nesiskiria nuo mėginio ar bent jau iš tiriamų mėginių, ji negali būti statistiškai svarbi. Ilgio, aukščio, svorio, dantų skaičiaus, vitamino C kiekio ir genotipų pavyzdžiai yra įprastų, genetiškai ir fenotipiškai skirtingų organizmų grupių kintamųjų pavyzdžiai.

Žinduolių grupėje šiltas kraujas nėra, nes jie yra vienodi šioje srityje, nors atskirų žinduolių kūno temperatūra, žinoma, būtų kintama.

Biologinių kintamųjų tipai:

Biologiniai kintamieji buvo suskirstyti į šiuos tipus:

1. Matavimo kintamieji:

Matavimo kintamieji yra visi tie, kurių skirtingos būsenos gali būti išreikštos skaitmeniniu būdu. Jie skirstomi į dvi rūšis. Pirmasis iš jų yra tęstiniai kintamieji, kurie bent teoriškai gali prisiimti begalinį vertybių skaičių tarp bet kurių dviejų fiksuotų taškų.

Pavyzdžiui, tarp dviejų 1, 5 ir 1, 6 cm ilgio matavimų yra begalinis ilgių skaičius, kurį būtų galima išmatuoti, jei vienas buvo toks nuolydis ir kad būtų pakankamai tikslus kalibravimo metodas tokiems matavimams gauti.

Todėl bet kuris iš nepertraukiamo kintamojo rodmenų, pvz., 157 mm ilgio, yra apytikslis tiksliam skaitimui, kuris praktiškai yra nedažnas. Kai kurie bendri biologinių tęstinių kintamųjų pavyzdžiai yra ilgiai, plotai, tūriai, svoriai, kampai, temperatūros, laikotarpiai, procentai ir normos.

Skirtingai nuo nuolatinių kintamųjų, yra nepertraukiami kintamieji, taip pat žinomi kaip meristiniai arba diskretiški kintamieji. Tai kintamieji, turintys tik tam tikras fiksuotas skaitines vertes, tarp jų tarpinių verčių nėra. Taigi, tam tikrų vabzdžių priedų segmentų skaičius gali būti 4 arba 5 arba 6, bet niekada 51/2 arba 4.3.

Nuolatinių kintamųjų pavyzdžiai yra tam tikros struktūros numeriai (pvz., Segmentai, šeriai, dantys ar liaukos), palikuonių skaičius, mikroorganizmų ar gyvūnų kolonijų skaičius arba augalų skaičius tam tikrame kvadrate.

2. Reitinguoti kintamieji:

Kai kurie kintamieji negali būti matuojami, bet bent jau gali būti užsakomi arba reitinguojami pagal jų dydį. Taigi eksperimente galima užfiksuoti dešimties kačių atsiradimo rangą, nenurodant tikslaus laiko, kada kiekvienas burbulas atsirado. Tokiais atvejais duomenys koduojami kaip reitinguotas kintamasis, atsiradimo tvarka.

Taigi, išreiškiant kintamąjį kaip eilių eilę, pvz., 1, 2, 3, 4, 5, mes nereiškiame, kad skirtumas tarp, pvz., 1 ir 2 gretų, yra identiškas arba netgi proporcingas skirtumui nuo 2 iki 3.

3. Atributai:

Kintamieji, kurių negalima išmatuoti, bet turi būti išreikšti kokybiškai, vadinami atributais. Tai visos savybės, tokios kaip juoda arba balta, nėščios ar nėščios, negyvos ar gyvos, vyrai ar moterys. Kai tokie požymiai derinami su dažniais, jie gali būti vertinami statistiškai.

Pavyzdžiui, iš 80 pelių mes galime teigti, kad keturi buvo juodi, du agouti, o likusi pilka. Kai atributai derinami su dažniais į statistinei analizei tinkamas lenteles, jie vadinami skaičiavimo duomenimis. Taigi, tik minėtose pelėse esančių spalvų skaičiavimo duomenys būtų išdėstyti taip:

Spalva Dažnis
Juoda 4
Agouti 2
Pilka 74
Bendras pelių skaičius = 80