Kodėl planavimas yra laikomas svarbia vadovavimo funkcija? (Priežastys)

Nors planavimas negarantuoja sėkmės organizaciniuose tiksluose, yra įrodymų, kad oficialaus planavimo įmon ÷ s nuosekliai atliko geresnius rezultatus nei tie, kurių formalus planavimas buvo ribotas ar ribotas, ir per tam tikrą laikotarpį pagerino savo veiklą. Labai retai organizacijai pavyksta tik sėkmės ar aplinkybių.

Image Courtesy: trailnet.org/Media/Default/images/CommunityPlanning.jpg

Toliau pateikiamos kai kurios priežastys, kodėl planavimas yra svarbi valdymo funkcija.

1. Planavimas yra būtinas šiuolaikiniame versle:

Dėl didėjančio šiuolaikinio verslo sudėtingumo, sparčių technologinių pokyčių, dinamiškų vartotojų pageidavimų pokyčių ir didėjančios griežtos konkurencijos būtina vykdyti tvarkingą veiklą ne tik dabartinėje aplinkoje, bet ir ateityje. Kadangi planavimas yra perspektyvus ateityje, jame atsižvelgiama į galimus būsimus pokyčius.

2. Planavimas veikia našumą:

Keletas empirinių tyrimų rodo, kad organizacinė sėkmė yra formalaus planavimo funkcija, o sėkmė vertinama pagal tokius veiksnius kaip investicijų grąža, pardavimo apimtis, pelno vienai akcijai augimas ir pan.

Ištyrus trisdešimt šešias įvairių pramonės produktų, kaip mašinų, plieno, naftos, cheminių medžiagų ir narkotikų, įmones, paaiškėjo, kad oficialaus planavimo įmonėse nuosekliai buvo geresnių rezultatų nei tie, kurie neturėjo oficialaus planavimo.

3. Planuojant daugiausia dėmesio skiriama tikslams:

Oficialaus planavimo veiksmingumas visų pirma grindžiamas tikslų aiškumu ir specifiškumu. Tikslai suteikia kryptį ir visi planavimo sprendimai yra nukreipti į šių tikslų įgyvendinimą. Planai nuolat didina šių tikslų svarbą, sutelkdami dėmesį į juos. Tai užtikrina maksimalų valdymo laiko ir pastangų naudingumą.

4. Planuojant numatomos problemos ir neaiškumai:

Svarbus bet kokio oficialaus planavimo proceso aspektas yra atitinkamos informacijos rinkimas, siekiant kuo tiksliau prognozuoti ateitį. Tai sumažintų atsitiktinių sprendimų galimybes.

Kadangi būsimi organizacijos poreikiai numatomi iš anksto, galima planuoti tinkamą išteklių įsigijimą ir paskirstymą, taip sumažinant švaistymą ir užtikrinant optimalų šių išteklių naudingumą.

5. Planavimas yra būtinas siekiant palengvinti kontrolę:

Kontrolė apima nuolatinę faktinių operacijų analizę ir matavimą pagal nustatytus standartus. Šie standartai nustatomi atsižvelgiant į tikslus. Periodiškai peržiūrint operacijas galima nustatyti, ar planai įgyvendinami teisingai. Gerai išvystyti planai gali padėti kontroliuoti dviem būdais.

Pirma, planavimo procese sukuriama išankstinio įspėjimo apie galimus nukrypimus nuo numatomų rezultatų sistema. Gamybos, pardavimo, pelno ir pan. Nukrypimai gali atsirasti atliekant periodinius tyrimus, todėl prieš bet kokią žalą gali būti imtasi taisomųjų veiksmų.

Antrasis planavimo indėlis į kontrolės procesą yra tas, kad jis pateikia kiekybinius duomenis, kurie leistų lengviau palyginti faktinius rezultatus kiekybiškai, ne tik su organizacijos lūkesčiais, bet ir su pramonės statistika ar rinkos prognozėmis.

6. Planavimas padeda sprendimų priėmimo procese:

Kadangi planavimas nustato veiksmus ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant organizacinių tikslų, jis yra pagrindas priimant sprendimus dėl būsimos veiklos. Ji taip pat padeda vadovams priimti įprastinius sprendimus dėl dabartinės veiklos, nes tikslai, planai, politika; tvarkaraščiai ir pan.