Švietimo vaidmuo vystymosi procese

Švietimo vaidmuo vystymosi procese!

Švietimo vaidmuo vystymosi procese yra labai svarbus, nes ne tai, kad moksliniai tyrimai ir atradimai yra itin svarbūs technologijų ir komunikacijos plėtrai, tačiau švietimas turi reikšmingą vaidmenį kuriant sąmoningumą, tikėjimą šiuolaikiškumo, pažangos ir vystymosi vertybėmis.

Indijos valstybė parodė savo atsargumą ir rimtumą dėl savo intereso skatinti švietimą. Kartais ji įkūrė komisijas, tokias kaip „Mudalliar“ ir „Kothari“ komisijas, kad, nepaisant vyriausybės rimtumo, pasiektų būtinus pasiūlymus, kaip pasiekti šį tikslą, nebuvo įmanoma užtikrinti 100 proc. nemažai studentų palieka aukštąjį vidurinį išsilavinimą.

Švietimas yra svarbus vystymuisi, o tai rodo tai, kad švietimo požiūriu atsilikusios sritys neįrodyta iškalbingai ir teigiamai susidomėjus realiu vystymosi politikos ir programų įgyvendinimu. Švietimas leidžia žmonėms pasiruošti įgyvendinti valstybės politiką ir programas.

Jis taip pat sukuria būtinos infrastruktūros plėtrą žmonių protuose ir poreikį suprasti būtinus kultūros pokyčius. Švietimo pobūdis yra nustatomas ir performuluojamas atsižvelgiant į augančios ekonomikos poreikius. Šiuolaikinė ekonomika, kuri yra labiau žiniomis paremta, ir kompiuterinė bei informacinė technologija sudaro būtiną infrastruktūrą šiandienos ekonominei veiklai.

Dėl to dabar tapo populiarūs įvairūs nauji kursai, ypač profesinio pobūdžio, pavyzdžiui, informacinės technologijos, kompiuteriai ir verslo bei finansų valdymas, o tradicinis teorinis ugdymas buvo perkeltas į universitetus ir kolegijas.

Todėl vyriausybė teikia politiką ir programas, skatinančias švietimą tarp žmonių, teikdama pagalbą ir atverdama naujas institucijas šiuolaikinių profesinių kursų mokymui. Indijos vyriausybė nebuvo nei sėkminga, nei rimtai susirūpinusi dėl greito švietimo plėtros šalyje.

Nepaisant Kothari komisijos rekomendacijos 6 proc. BVP išlaidų švietimui, vyriausybė nesivargina išleisti daugiau kaip 3–4 proc. Apie 40 proc. Šalies gyventojų vis dar yra neraštingi, o apie 80 proc. Pradinio lygio moksleivių nebevyksta, kol jie pasiekia aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą.

Universitetų ir kolegijų skaičius gerokai padidėjo, tačiau švietimo įstaigų švietimo ir infrastruktūros kokybė netinkamai pagerėjo. 1857 m. Bombėjus, Madras ir Kalkuta buvo tik trys universitetai. 1947 m. Universitetų skaičius išaugo iki 19. Ir nuo 1947 m. Iki 2005 m. Universitetų skaičius išaugo iki 320. Panašiai iki 1947 m. Buvo tik 500 kolegijų, kurios iki 2005 m.