Vartotojų elgesys naudingumo analizės sąlygose (paaiškinta diagrama)

Vartotojų elgesys naudingumo analizės požiūriu:

Pusiausvyra reiškia „poilsio“ arba „be pokyčių“ padėtį. Kai vartotojas išleidžia savo pajamas geriausiu būdu ir kai jis gauna maksimalią naudą, jis yra pusiausvyros. Esant pusiausvyrai, vartotojas nenori keisti savo išlaidų skirtingoms prekėms.

Vartotojų pusiausvyra naudingumo analizės požiūriu gali būti ištirta trimis skirtingais atvejais: Pirmuoju atveju, tarkime, kad vartotojas turi suvartoti prekę, už kurią jis neturi mokėti jokios kainos. Prekės ribinė naudingumo kreivė nusileidžia žemyn, nurodydama, kad vartotojas padidins šios prekės suvartojimą iki taško, kur ribinė naudingumas tampa nuliu, kaip matyti iš Fig. 1.

1 (a) paveiksle vartotojas padidins savo suvartojimą iki taško, kur ribinė naudingumo kreivė sumažina kiekio ašį, ty jis sunaudos OM kiekį.

Antruoju atveju manome, kad vartotojas turi sumokėti kainą už visus jo suvartotus vienetus. Tokiu atveju vartotojas apribos jo suvartojimą toje vietoje, kur

MU = prekės kaina, kaip matyti iš fig. 1 (b)

Trečiuoju atveju galime paaiškinti vartotojo pusiausvyrą, kai jis turi rinktis iš dviejų prekių, už kurias jis turi mokėti. Šiuo atveju vartotojas gaus maksimalų pasitenkinimą, kai abiejų prekių rupijos vertės ribinės komunalinės paslaugos bus lygios.

Ši situacija parodyta Fig. 1 (c). U ₁ ir U ₂ yra dvi ribinės naudingumo kreivės apelsinams ir taikomos atitinkamai. Vartotojas išleidžia OM ₁ pinigus apelsinams ir M ₁ M ₂ pinigams obuoliams. Naudodamas pinigus tarp dviejų prekių, vartotojas išlygina ribinę pinigų naudą abiem prekėms.

Bet koks kitas pinigų paskirstymas tarp dviejų prekių bus jam mažiau naudingas. Tarkime, kad vartotojas išleidžia papildomą pinigų vienetą (tarkim, M ₁ N ₁ ) apelsinams ir išleidžia vienetą mažiau (= M2) obuolių. Jis gaus naudingumą = S ₁ M ₁ N ₁ H ₁ ir praranda naudingumą = H ₂ N ₂ M ₂ S ₂ - Akivaizdu, kad dėl šio paskirstymo jam bus prarasta visa nauda.

Iš šio aprašymo galime padaryti bendrą išvadą apie vartotojo pusiausvyrą, kai vartotojas turi įsigyti dvi ar daugiau prekių. Galime sakyti, kad vartotojas bus subalansuotas, kai įvairių prekių pinigų vertės ribinės komunalinės paslaugos yra lygios. Trumpai tariant, vartotojas turės pusiausvyrą, kai

MU _z / P _{z =} MU _y / P _y = MU _z / P _z = ……………… ..ct.

Abejingumo kreivių koncepcija:

Skirtumo kreivė yra vartotojo pirmenybės skalės geometrinis atvaizdas. Bet koks dviejų prekių X ir Y derinių skaičius, esantis abejingumo kreive, parodys panašų vartotojų pasitenkinimo lygį. Kitaip tariant, abejingumo kreivė yra kreivė, kurioje visi dviejų prekių deriniai suteikia vartotojui vienodą pasitenkinimą; vartotojas yra abejingas dėl skirtingų derinių, esančių ant tokios kreivės.

Abejingumo kreivių rinkinys vadinamas „abejingumo žemėlapiu“. Toks žemėlapis sudarytas 2 pav. kiekviena kreivė dešinėje pusėje rodo aukštesnį pasitenkinimo lygį, palyginti su kreivė kairėje. Aukštesnė kreivė matuos didesnius tiek prekių kiekius, tiek ir didesnį pasitenkinimo lygį. Kita vertus, apatinė kreivė matuos mažesnius kiekius, taigi ir mažesnį pasitenkinimą.

Vartotojų pusiausvyros paaiškinimas naudojant abejingumo kreivę. Analizė, jei manome, kad žinome dviejų prekių kainas ir pinigines pajamas, kurias vartotojas turi išleisti dviem prekėms, galime išvardyti keletą dviejų prekių derinių, kuriuos vartotojas gali pirkti rinkoje . Šis derinių rinkinys gali būti parodytas geometriniu būdu, naudojant tiesią liniją, kaip parodyta 3 pav. Ši eilutė vadinama biudžeto eilute.

Biudžeto eilutė atspindi visus tuos abiejų prekių derinius, kuriuos mūsų vartotojas gali įsigyti, atsižvelgiant į jo pajamas ir abiejų prekių kainas. Abejingumo žemėlapis rodo skirtingus vartotojų pageidavimus. Vartotojas turi pasiekti didžiausią įmanomą skalę.

3 pav. Vartotojas gali pasiekti didžiausią pirmenybės rinkos skalę kaip IC ₂ ir nustatyti jo pusiausvyrą taške P, kuriame jis sunaudoja OM biržos prekę „OM“ ir „ON“ prekę „Y“. Bet tada šie taškai yra ant mažesnio abejingumo kreivės, pažymėtos IC ₁ ; taigi vartotojas pirmenybę teikia kombinacijai P prie S ir R.

Vartotojas tikrai norėtų turėti derinį T taške, jei jis gali jį įsigyti. T taškas yra už jo pajamų ribų, todėl neįmanomas. Todėl vartotojo pusiausvyra nustatoma P punkte.

Turi būti įvykdytos šios dvi sąlygos, kad vartotojas būtų subalansuotas:

Pirma, biudžeto eilutė turėtų būti susijusi su abejingumo kreive. Techniniu požiūriu biudžeto eilutės nuolydis turėtų būti lygus abejingumo kreivės nuolydžiui.

Antra, vartotojų pusiausvyros vietoje abejingumo kreivė turėtų būti išgaubta; jis neturėtų būti įgaubtas. Kreivė kreivė reiškia mažėjantį ribinį pakeitimo greitį.

Toliau pateikti argumentai gali būti pagrįsti Hikso analizės pranašumu Maršalo naudingumo analizėje.

Pirma, Maršalo analizė apsiriboja vienu geru modeliu. Kita vertus, abejingumo kreivės metodais vienu metu galime atsižvelgti į dvi prekes.

Antra, Maršalo analizė remiasi prielaida, kad naudingumas yra matuojamas. Tai nėra gera prielaida. Nepriklausomybės kreivės technika neatitinka šios prielaidos.

Galiausiai, abejingumo kreivės technika paaiškina vartotojo pusiausvyrą, naudojant mažiau ribojančias ir mažiau prielaidas nei Maršalas.

Paklausos elastingumo sąvoka:

Paklausos elastingumas reiškia paklausos reagavimą į pokyčius bet kuriame iš trijų veiksnių. „Viz.“, Prekės kaina, vartotojų pajamos ir susijusių prekių kainos.

Atsižvelgiant į šiuos tris veiksnius, mes turime tris skirtingus paklausos elastingumą:

i) Paklausos kainų elastingumas, \ t

ii) paklausos elastingumas ir

iii) paklausos kryžminis elastingumas.

Tačiau, kai vartojame paklausos elastingumą, be jokio papildymo, mes naudojame jį nurodant paklausos kainų elastingumą. Paklausos kainų elastingumas reiškė, kad prekės paklausa reaguoja į jos kainos pokytį. Tam tikrų prekių paklausa labiau reaguoja į jų kainų pokyčius, o kai kurių kitų prekių paklausa nereaguoja į jų kainų pokyčius.

Šių pokyčių mastą galima išmatuoti pagal paklausos elastingumą, kurį išreiškiame taip:

E _p = prašomo kiekio pokytis procentais / kainos pokytis

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą paklausos elastingumo formulę, turime penkis paklausos elastingumo tipus:

i) Puikiai neelastinga paklausa :

Kai paklausa visai nepasikeičia; arba paklausos pokytis yra nulis [4 pav. a).

(ii) Mažesnis nei vienetas Elastinis arba neelastinis paklausa:

Kai prašomo kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos pokytį procentais. (4 pav. B)

iii) Lygus vieneto elastingam poreikiui:

Kai paklausos procentinis pokytis yra lygus kainos procentiniam pokyčiui (4 pav. C)

(iv) Daugiau nei vienetas:

Kai paklausos procentinis pokytis yra didesnis nei kainos procentinis pokytis (4 pav. D)

(v) Puikiai elastinga:

Kai paklausos pokytis yra begalinis. (4 pav. E)

Paklausos elastingumo matavimas:

Yra du dažniausiai naudojami paklausos elastingumo matavimo metodai.

Tai yra šie:

(1) Iš viso išlaidų metodas ir

(2) Taško metodas.

Iš viso išlaidų metodas:

Iš viso išlaidų reiškia visas išlaidas, kurias patiria vartotojai. Iš viso išlaidų galima rasti padauginus suvartojamų vienetų skaičių su jų kainomis. Kai kainos pasikeičia, taip pat gali keistis bendra suma.

Su šia visa apimančia patirtimi galime įvertinti paklausos elastingumą ir gauti šiuos tris rezultatus:

(1) Mažiau nei vieneto elastingumas:

Kai bendra išlaidų suma sumažėja, o kainos didėja, o kainos didėja.

(2) Lygus vieneto elastingumui:

Kai visos išlaidos išlieka pastovios skirtingomis kainomis.

(3) Daugiau nei vieneto elastingumas:

Kai bendra išlaidų suma mažėja, o kainos didėja.

Skirtingi rezultatai gali būti pateikti lentelėje:

Gali matuoti elastingumą grafiškai, naudojant bendrąsias sąnaudų kreives, kaip parodyta 5 pav. Paklausa yra vieneto elastinga per kainų intervalą P iki P _1, nes bendra suma išlieka pastovi. Paklausa yra neelastinga per kainų intervalą nuo O iki P ₁ . Sumažėjus kainoms, bendra suma sumažėja ir atvirkščiai. Paklausa yra elastinga per kainų intervalą P iki P ₁ ; bendras išlaidų padidėjimas, sumažėjus kainoms, ir atvirkščiai.

Paklausos elastingumas prekei priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbiausia yra pakaitalų prieinamumas, prekės pobūdis - būtinybė, komfortas ar prabanga; prekės kaina, alternatyvios prekės panaudojimas ir kt.

Pirma, pakaitinių prekių prieinamumas turi įtakos paklausos elastingumui. Prekė turės elastingą paklausą, jei bus gerų pakaitalų.

Antra, būtinybė, neturinti pakaitalų, turės paklausą.

Trečia, prekė, iš kurios išleista suma sudaro nedidelę visų išlaidų dalį, yra nelanksti.

Ketvirta, nebrangios prekės gali būti nepakankamos paklausos.

Penkta, objektas, turintis kelis naudojimo būdus, yra tinkamas paklausai.

Galiausiai , vartotojų elgesys, skonis ir pageidavimai turi įtakos prekių poreikiui.

Ar šių produktų paklausa bus elastinga ar neelastinga?

Paaiškinkite savo atsakymą - Fotoaparatas, druska, Liril muilas, laikraštis:

(1) Kamera - labai elastinga, nes tai prabanga.

(2) Druska - labai neelastinga, nes ji neturi pakaitalų

(3) Liril muilas: labai elastingas, nes yra daug konkurencingų prekių ženklų.

(4) Laikraštis: Neelastas, nes jis tapo būtinu beveik visiems namų ūkiams.