3 Mokymo proceso mokyklose metodai

Šiame straipsnyje pabrėžiami trys pagrindiniai metodai, naudojami konsultavimo procese mokyklose. Šie metodai yra: (1) Konsultavimas direktyva, (2) Konsultavimas dėl direktyvos, nesusijusios su direktyva, ir (3) Eklektiškas konsultavimas.

1. Konsultavimas dėl direktyvos:

Šioje konsultacijoje patarėjas atlieka aktyvų vaidmenį, nes jis laikomas priemone, padedančia žmonėms išmokti išspręsti savo problemas. Tokio tipo konsultavimas kitaip vadinamas konsultavimo centru. Kadangi šioje konsultacijoje patarėjas daro viską, ty analizę, sintezę, diagnozę, prognozę, receptą ir tolesnius veiksmus.

Direktyvos konsultavimo funkcijos:

Ji turi šias funkcijas:

1. Interviu metu dėmesys sutelkiamas į konkrečią problemą ir jos sprendimo galimybes.

2. Pokalbio metu konsultantas atlieka aktyvesnį vaidmenį nei klientas ar mokinys.

3. Mokinys arba klientas priima sprendimą, tačiau patarėjas daro viską, ką gali, kad konsultantas ar klientas priimtų sprendimą pagal jo diagnozę.

4. Konsultantas stengiasi nukreipti konsultanto ar kliento mąstymą informuodamas, aiškindamas, aiškindamas ir konsultuodamas jį.

Direktyvos konsultavimo etapai :

Šio tipo konsultacijose laikomasi šių veiksmų:

i) Analizė:

Šiame etape duomenys renkami iš įvairių šaltinių, kad būtų galima tinkamai suprasti mokinį.

ii) Sintezė:

Šis žingsnis reiškia duomenų organizavimą ir apibendrinimą, siekiant išsiaiškinti mokinio turtą, įsipareigojimus, koregavimus ir netikslumus.

(iii) Diagnozė:

Svarbiausias šio žingsnio rūpestis yra formuluoti išvadas apie mokinių išreikštų problemų pobūdį ir priežastis.

(iv) Prognozė:

Šis žingsnis reiškia prognozuoti būsimo kliento ar mokinio problemos raidą.

v) konsultavimas:

Šis žingsnis rodo, kad patarėjas imasi veiksmų su mokiniu, siekdamas prisitaikyti prie gyvenimo.

vi) Tolesni veiksmai:

Šis žingsnis reiškia padėti ir nustatyti mokiniui ar klientui teikiamos konsultacijos efektyvumą.

Konsultanto vaidmuo konsultuojant direktyvą:

Konsultantas atlieka svarbų vaidmenį šiame konsultavimo procese. Jis yra proceso ir situacijos lyderis. Konsultantas daro daugumą kalbančių problemų, o individas nėra dėmesio centre. Tiesą sakant, patarėjai dirba ne tik su patarėju, bet ir su juo. Konsultantas stengiasi nukreipti konsultanto ar kliento mąstymą informuodamas, aiškindamas, aiškindamas ir kartais konsultuodamas.

Konsultantas renka visą galimą informaciją apie mokinius ar konsultantus ir juos analizuoja, kad galėtų tinkamai suprasti. Jis apibendrina ir organizuoja duomenis, kad suprastų mokinių gebėjimus ir apribojimus, koregavimą ir netinkamą koregavimą. Jis formuluoja išvadas apie jo problemų pobūdį ir priežastis. Jis prognozuoja būsimų jo problemų vystymąsi.

Jis nurodo, ką mokinys turėtų padaryti, kad išspręstų savo problemas ir laikytųsi jo recepto pasekmių ar pasekmių. Konsultavimas dėl direktyvos taip pat vadinamas normatyviniu konsultavimu, nes patarėjas nustato mokinių sprendimus ar veiksmų eigą.

2. Konsultavimas ne direktyvos klausimais:

Tokio tipo konsultacijoje konsultantas ar klientas, o ne konsultantas yra konsultavimo proceso ašis. Jis vaidina aktyvų vaidmenį ir šis konsultavimas yra augantis procesas. Šioje konsultacijoje tikslas yra kliento nepriklausomumas ir integracija, o ne problemos sprendimas. Šiame konsultavimo procese konsultantas kreipiasi į patarėją. Konsultantas nustato ryšį su konsultantais, pagrįstus abipusiu pasitikėjimu, priėmimu ir supratimu.

Konsultantas pateikia visą informaciją apie jo problemas. Konsultantas padeda jam analizuoti ir sintezuoti, diagnozuoti savo sunkumus, prognozuoti būsimų problemų raidą, priimti sprendimą dėl jo problemų sprendimo; analizuoti savo sprendimų privalumus ir privalumus prieš priimant galutinį sprendimą. Kadangi konsultantams suteikiama visa laisvė kalbėti apie savo problemas ir išspręsti sprendimą, šis metodas taip pat vadinamas „leidžiančiu“ patarimu.

Mokinio suvokimas apie santykius:

Kai mokinys kreipiasi į patarėją, jis greitai sužino, kad patarėjas jį priima, nes jis yra ir tiki savo gebėjimu išspręsti savo problemą. Jis taip pat sužino, kad jis gali kalbėti apie tai, ką jis pasirenka, o kartais jis netgi stebina, kad jis gali kalbėti apie temas, kurios iki šiol negalėjo aptarti su artimiausiais draugais. Nors ankstesnė patirtis su patarėjais galėjo jį išmokyti, kad patarėjas yra „patarėjo davėjas“.

Dabar jis mano, kad jis kalba su asmeniu, kuris bando jį suprasti, stengiasi sekti tai, ką jis sako ir jausmas, stengiasi padėti jam suprasti save, ir nesuteikia patarimų ne bandyti manipuliuoti juo priimant sprendimą, kurį pataria patarėjas geriausias jam. Jis mano, kad patarėjas supranta, kodėl jis skirtingai mato dalykus, ir jis sužino, kad, jei nori, jis gali nutraukti arba išvengti santykių, neišspręsdamas konkrečios problemos, kuri buvo perduota konsului.

Su direktyva nesusijusios konsultacijos:

Šiame konsultavimo procese priimami šie veiksmai:

1. Mokinys ar individas kreipiasi pagalbos, kaip patarėjai.

2. Patarėjas situaciją apibrėžia nurodydamas, kad jis neturi atsakymo, bet gali suteikti vietą ir atmosferą, kurioje klientas ar mokinys gali galvoti apie atsakymus ar jo problemų sprendimus.

3. Patarėjas yra draugiškas, suinteresuotas ir skatina laisvai pareikšti jausmą dėl individo problemos.

4. Konsultantas stengiasi suprasti asmens ar kliento jausmą.

5. Konsultantas priima ir pripažįsta teigiamus ir neigiamus jausmus.

6. Išleidimo ar laisvos raiškos laikotarpiui seka laipsniškas įžvalgos vystymasis.

7. Kadangi klientas atpažįsta ir priima emociškai bei intelektualiai savo tikruosius požiūrius ir norus, jis suvokia, kokius sprendimus jis turi priimti, ir galimus jo veiksmus.

8. Pradedami teigiami žingsniai sprendžiant probleminę situaciją.

9. Jaučiamas sumažėjęs pagalbos poreikis ir klientas yra tas, kuris nusprendžia nutraukti sutartį.

3. Eklektiškas konsultavimas.

Eklektiškas konsultavimas yra direktyvos ir ne direktyvos metodo derinys, priklausantis nuo situacijos veiksnių. Šį konsultavimo metodą geriausiai apibūdina jo laisvė konsultantui naudoti bet kokias procedūras ar metodus, kurie, atrodo, yra tinkamiausi bet kuriam konkrečiam klientui. Šis konsultavimas yra tas, kai nori pasinaudoti bet kokiais pažadais turinčiomis procedūromis, nors jų teoriniai pagrindai labai skyrėsi.

Ši konsultacija pripažįsta, kad kiekviena teorija gali turėti tam tikrą tiesą ir kad tol, kol galutinis sprendimas tarp teorijų negali būti praktiškai būtinas, teisėtai pirmiau turi būti laikomasi ortodoksijos. Šios konsultacijos patarėjas gali pradėti nuo direktyvos technikos, bet, jei reikia, persijungia į konsultacijas, nesusijusias su direktyva. Jis taip pat gali pradėti taikyti ne direktyvos techniką ir, jei reikia, pereina prie direktyvos metodų.

Taigi konsultavimo patarėjas naudojasi konsultacijomis dėl direktyvos ir ne direktyvos, taip pat bet kokiu kitu tipu, kuris gali būti laikomas naudingu keičiant konsultantų idėjas ir nuostatas. Todėl patarėjas gali keistis direktyvos ir ne direktyvos metodais, priklausomai nuo situacijos reikalavimų.

Galima sakyti, kad direktyva ir konsultavimas ne direktyvomis yra priešingose ​​orientavimo polių pusėse. Tai eklektiška konsultacija, kuri peržengia atotrūkį tarp dviejų ir daro koregavimą tarp direktyvos ir ne direktyvos metodų.

Eklektiškos konsultacijos ypatybės:

Ši konsultacija turi šias savybes ar ypatybes:

1. Konsultavimo metodai gali keistis nuo konsultantų iki konsultantų / konsultantų ar net su tuo pačiu klientu.

2. Lankstumas yra pagrindinė šio konsultavimo pastaba.

3. Pasirinkimo ir raiškos laisvė yra atvira tiek konsultantui, tiek klientui.

4. Klientas ir filosofinė struktūra yra pritaikyti santykių tikslams.

5. Abipusio pasitikėjimo ir tikėjimo santykiais patirtis yra pagrindinė.

6. Labai svarbu jaustis.

Konsultanto kompetencija eklektiškoje konsultacijoje:

Eklektiškos konsultacijos prisiima aukšto lygio kompetenciją ir niekada neturėtų būti naudojamos kaip patarėjo racionalizavimas, kad būtų galima naudoti tam tikras procedūras, kuriomis remiamasi kitose filosofijose. Kompetentingas eklektiškas patarėjas yra gerai susipažinęs su visomis kitomis pagrindinėmis konsultavimo filosofijos teorijomis ir naudoja šias žinias pasirenkant metodus ir kurdamas teigiamus darbo santykius su klientu. Bet kokio filosofinio pagrindo atmetimas yra pagrįstas patarėjo, jei jis turi geresnį būdą pasiekti užduotį.

Konsultantas turi žinoti, kad problemos skiriasi nuo individo. Konsultantai ar mokinys turi būti priimami taip, kaip jis yra, ir bandoma jį suprasti. Kiekviena problema turi būti traktuojama kaip unikali. Turėtų būti atmestos visos iš anksto numatytos sampratos, kaip vienodai elgtis su visomis asmeninėmis problemomis. Konsultanto užduotis yra labai sudėtinga.

Jis turi perkelti ir interpretuoti visą dalyką, kuris yra apie asmenį. Darbuotojas turėtų pasirūpinti, kad dirbant su mokiniais būtų šilta, koordinuota, draugiška, reaguojanti ir suprantama, tačiau tuo pačiu metu ji bus beprasmiška ir objektyvi. Būti nereikalingu ir objektyviu, tačiau jam nereikia būti šaltas, abejingas ar neinteresuotas.