Pagrindinės ekonomistų sukeltos infliacijos priežastys

Trys pagrindinės ekonomistų sukeltos infliacijos priežastys yra šios: 1. Sąnaudų didinimas Infliacija 2. Paklausos traukimas Infliacija 3. Pinigų infliacija!

Infliacija nėra atsitiktinis bendro kainų lygio padidėjimas. Todėl nagrinėjant infliacijos priežastis būtina apsvarstyti priežastis, dėl kurių per tam tikrą laikotarpį padidėjo kainų lygis. Ekonomistai priežastis skirsto į tris pagrindines kategorijas.

Tai yra išlaidų stygius, paklausa ir pinigai. Infliacijos pasekmes gali ne tik įtakoti jos priežastis, bet ir jos tempas, kitų šalių infliacijos lygis ir vyriausybės veiksmai, padedantys kompensuoti jos poveikį.

1. Sąnaudų didinimo infliacija:

Infliacija kainuoja, kai kainų lygį didina gamybos sąnaudų padidėjimas. Jei įmonės susiduria su didesnėmis sąnaudomis, jos paprastai padidins kainas, kad išlaikytų savo pelno maržą. Yra daug priežasčių, dėl kurių padidėjo išlaidos.

Vienas iš jų yra darbo užmokesčio didėjimas, didesnis nei darbo našumas. Tai padidins darbo sąnaudas. Kadangi daugelio įmonių darbo sąnaudos sudaro didžiausią visų išlaidų dalį, toks padidėjimas gali turėti didelį poveikį kainų lygiui. Tai taip pat nebus vienkartinis padidėjimas. Tikėtina, kad pradinis kainų lygio kilimas sukels darbuotojams dar didesnį darbo užmokestį, o tai paskatins darbo užmokesčio kainų spiralę.

Kita svarbi priežastis yra žaliavų kainos padidėjimas. Kai kurios žaliavos, ypač nafta, gali pakeisti kainą dideliais kiekiais. Kitos sąnaudų infliacijos priežastys yra netiesioginių mokesčių padidėjimas, didesnės gamybos priemonių kainos ir įmonių pelno maržos padidėjimas.

Sąnaudų didinimo infliaciją galima iliustruoti pagal bendrą paklausos ir suvestinės tiekimo schemą. Didesnės gamybos sąnaudos perkelia AS kreivę į kairę, o šis judėjimas padidina kainų lygį, kaip parodyta Fig.

2. Paklausos ir infliacijos infliacija:

Paklausos ir infliacijos infliacija atsiranda tada, kai kainų lygį traukia padidėjusi paklausa. Bendra šalies produktų paklausa gali padidėti dėl didesnio vartojimo, didesnių investicijų, didesnių valdžios sektoriaus išlaidų arba didesnio grynojo eksporto. Toks bendras paklausos padidėjimas nebūtinai sukels infliaciją, jei bendras tiekimas gali apimti jį.

Kai ekonomika turi daug nepanaudotų pajėgumų, su bedarbiais ir nepanaudotomis mašinomis, didesnė bendra paklausa padidins produkciją, bet nepadidins kainų lygio. Tačiau jei ekonomika patiria kai kurių išteklių trūkumą, pvz., Kvalifikuotus darbuotojus, tada bendras tiekimas gali nepajėgti pakilti pagal bendrą paklausą ir infliaciją. Esant visiškam išteklių naudojimui, nebūtų įmanoma pagaminti daugiau produkcijos. Todėl bet koks paklausos padidėjimas bus tik infliacinis, kaip parodyta 2 pav.

3. Pinigų infliacija:

Pinigų infliacija - tai infliacijos forma, kurią reikia pakelti. Šiuo atveju per didelę paklausą didina pinigų pasiūla. Ekonomistų grupė, tinkamai vadinama monetaristais, mano, kad vienintelė infliacijos priežastis yra pinigų pasiūla, kuri sparčiau auga nei produkcija. Jie teigia, kad jei pinigų pasiūla padidės, žmonės išleis daugiau ir tai padidins kainas.

Paaiškindami savo nuomonę, monetaristai išnagrinėja pinigų pasiūlos ir apyvartos greičio bei kainos ir produkcijos greičio santykį. Pagal apibrėžimą abi pusės turi būti lygios, nes abi iš jų sudaro visas išlaidas.

Pavyzdžiui, jei pinigų pasiūla yra 100 mlrd. JAV dolerių ir vidutiniškai kiekvienas doleris keičia keturis kartus, iš viso bus išleista 400 mlrd. Jei gaminama 200 mlrd. JAV dolerių produkcija, vidutinė kaina būtų 2 JAV doleriai (200 mlrd. Jei pinigų pasiūla padidėtų 50% iki 150 mlrd. JAV dolerių, o produkcijos ir apyvartos greitis išliks nepakitę, vidutinė kaina pakils iki 3 dolerių (150 mlrd.