Ekonomikos technologijų pasirinkimą lemiantys veiksniai

Tinkamos technologijos pasirinkimas sunkiai išsivysčiusiose šalyse yra sudėtingas darbas. Neįmanoma pasiūlyti vienodų technologijų modelio visoms mažiau išsivysčiusioms šalims. Jie labai skiriasi vienas nuo kito, atsižvelgiant į faktorių, pajamų ir kapitalo formavimo lygį, demografinius modelius, institucinius susitarimus ir ekonominės plėtros etapą.

Todėl galima nustatyti tam tikrą svarstymą, kurį reikia nepamiršti, o šalyje pasirinkti technologijas. Svarbiausi yra šie veiksniai, turintys įtakos technikos pasirinkimui.

(1) Plėtros tikslas:

Plėtros tikslas yra esminis technikos pasirinkimo veiksnys.

Gali būti įvairių vystymosi tikslų, pavyzdžiui:

i) didinti užimtumą, \ t

ii) Investicijų padidinimas

(iii) maksimalus produkcijos padidinimas mažiausiomis įmanomomis kainomis;

iv) laisvė nuo priklausomybės nuo kitų šalių ir pan. Visi šie tikslai turi įtakos technikos pasirinkimui. Pvz., Jei vystymosi tikslas yra maksimalus užimtumas ir laisvė nuo priklausomybės nuo kitų šalių, reikėtų priimti darbui imlią technologiją. Priešingai, jei vyriausybė pasisako už išorės pagalbą ir nori maksimaliai padidinti produkciją mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, turėtų būti teikiama pirmenybė kapitalo intensyvumui.

(2) „Factor Endowment“:

Šalyje vyraujantis veiksnys lemia tai, kuri technologija tinka šiai šaliai. Jei šalyje yra daug darbo ir kapitalo trūkumo, reikia priimti darbo jėgos gamybos metodus. Kita vertus, darbo jėgos trūkumo ir gausios ekonomikos atveju tinkamiausias bus darbo jėgos taupymas ir kapitalui imlios technologijos. Taigi faktoriaus suteikimo tipas šalyje yra svarbus aspektas sprendžiant technologijas.

(3) jau pasiektas technologinis lygis:

Esamas technologijų lygis sudaro pagrindą tolesniems technologiniams pokyčiams. Naujosios technologijos turi būti paremtos esama technologija, o pirmenybė turėtų būti teikiama tik tokioms technologijoms, kurias gali paremti šalies jau pasiekiamas technologinis lygis. Staigus technologijų pokytis neatitinka ekonomikos interesų.

(4) Turimi ištekliai:

Šalies technologinę plėtrą didele dalimi lemia tokios plėtros galimybės. Svarbiausias technologiniam vystymuisi reikalingas išteklius yra kapitalas, įgūdžiai, organizacija ir gamtos ištekliai. Visų šių duomenų prieinamumas iš esmės lemia, kokiu mastu gali būti atliekami eksperimentai naujose organizacijose. Pernelyg ambicinga technologinių pokyčių programa tik nulems produktyvius šalies išteklius. Todėl ši technologija turi atitikti būtinų sąnaudų prieinamumą.

(5) Institucinė struktūra:

Šalies institucinė sistema taip pat lemia, kokią technologiją ji turėtų priimti. Ekonominės, politinės ir socialinės institucijos kartu su žmonių tinkamumu lemia šalies technologinį lygį. Šalies socialinė sistema gali būti nelanksti, kad nebūtų galima keisti technologijų. Tokiomis aplinkybėmis socialiniai ir instituciniai pokyčiai turi vykti prieš technologinius pokyčius.

(6) Galimybė naudotis infrastruktūra:

Pasirinkus techniką, taip pat reikia atsižvelgti į esamą infrastruktūrą, kurią sudaro transporto, ryšių, elektros energijos ir su ja susiję įrenginiai šalyje. Tokie metodai yra tinkami, kurie yra suderinami su esama šalies infrastruktūra. Trumpalaikiais laikotarpiais infra struktūros plėtra neįmanoma. Todėl pradiniame augimo etape turėtų būti priimta darbui imli technika. Plečiant infra struktūrines priemones, galima pereiti prie vis daugiau ir intensyvesnių gamybos metodų.