Mokėjimų balanso ir prekybos balanso skirtumas

Mokėjimų balanso ir prekybos balanso skirtumas!

Prekybos balansas ir mokėjimų balansas yra du susiję terminai, tačiau jie turėtų būti atidžiai atskirti vienas nuo kito, nes jie neturi tokios pat reikšmės. Prekybos balansas - tai tik prekių importo ir eksporto vertės skirtumas, ty tik matomi elementai. Prekių judėjimas tarp šalių žinomas kaip matoma prekyba, nes judėjimas yra atviras ir jį gali patikrinti muitinės pareigūnai.

Per tam tikrą laikotarpį eksportas ir importas gali būti lygūs, tokiu atveju laikoma, kad prekybos mokėjimų balansas yra subalansuotas. Tačiau tai nėra būtina, tiems, kurie eksportuoja ir importuoja, nebūtinai yra tie patys asmenys.

Jei eksporto vertė viršija importo vertę, laikoma, kad šalis patiria eksporto perteklių arba palankią prekybos pusiausvyrą. Jei jos importo vertė viršija jos eksporto vertę, laikoma, kad šalis turi deficitą arba neigiamą prekybos balansą.

Sąvokos „palankios“ ir „nepalankios“ yra kilusios iš XVIII a. Tomis dienomis užsienio sandorių atsiskaitymai buvo padaryti auksu. Jei Indija eksportuotų Rs. 100 crores vertės prekių, bet importavo Rs. 80 krorų verta prekių, Indija gaus Rs. Iš užsienio šalių aukso vertė yra 20 m. Kadangi auksas buvo laikomas turtu, o aukso įplaukos tapo turtingomis, merkantilistiniai rašytojai laikė, kad eksporto perteklius yra palankus šaliai.

Kita vertus, jei Indija eksportuotų Rs. 100 crores vertės prekių, bet importuotos Rs. 150 krorų vertė prekių, ji turėjo mokėti Rs. 50 auksinių auksų užsieniečiams. Indija prarastų auksą ir būtų prastesnė.

Todėl merkantilistinių rašytojų importo perviršis buvo neigiamas. Tačiau šiomis dienomis tarptautiniai sandoriai neįvykdomi aukso atžvilgiu. Net ir tada iki šiol ir toliau vartojamos sąvokos „palanki“ ir „nepalanki“ sandorių pusiausvyra. Šalies eksportas ir importas retai lygūs. Kitaip tariant, prekybos balansas nebus subalansuotas. Bet kuriuo laikotarpiu šalis gali patirti palankią arba neigiamą prekybos pusiausvyrą.