Fazės kontrasto mikroskopo darbo principas (su paveikslu)

Fazės kontrasto mikroskopo darbo principas (su paveikslu)!

Šviesa, einanti iš vieno objekto į kitą, šiek tiek skirtingo lūžio rodiklio ar storio objektą, pasikeičia fazėje.

Fazinio kontrasto mikroskopu šis fazės skirtumas perskaičiuojamas į vaizdo ryškumo pokyčius ir todėl yra aptinkamas akimis. Fazinio kontrasto mikroskopu skirtingų ląstelių, turinčių skirtingus lūžio rodiklius arba storį, skirtumai gali būti matomi nedažytoje būsenoje.

Mikroskopiniai objektai gali būti matomi nespalvotoje būsenoje dėl objekto lūžio rodiklio ir jo aplinkinės terpės skirtumo. Dėl nedidelių jų lūžio rodiklių arba storio skirtumų ląstelėse taip pat galima pastebėti nedažytas struktūras, kurios nėra matomos kitais mikroskopiniais metodais.

Fazinio kontrasto mikroskopas yra kombinuotas mikroskopas su fazinio kontrasto kondensatoriumi ir fazinio kontrasto tikslu (4.12 pav.). Objekto apšvietimą kontroliuoja žiedinė apertūra diafragmoje, kuri yra įdėta į sub-etapo kondensatoriaus židinio plokštumą.

Diafragmos vaizdas formuojamas galinėje židinio plokštumoje. Šioje plokštumoje yra fazės perjungimo elementas arba fazės plokštė. Fazės plokštė taip pat turi žiedinį žiedinį fazės keitimo modelį, kuris gali padidinti per jį einančios šviesos bangos ilgį.

Šviesa, patekusi per kondensatoriaus žiedinę apertūrą, eina per objektą. Tie spinduliai, kurie nėra nukrypę nuo objekto (kietos linijos paveiksle), eina per fazės keitimo fazės plokštės modelį ir įgyja ilgesnį bangos ilgį.

Tie spinduliai, kurie nukrypsta nuo objekto konstrukcijų (paveiktos linijos paveiksle) dėl skirtingo lūžio rodiklio, pereina per fazės plokštę, kuriai netaikomas fazės keitimo modelis. Taigi jų bangos ilgis lieka nepakitęs. Fazės skirtumas (bangos ilgis) suteikia kontrastą, kad objektas būtų aiškiai matomas.