7 svarbiausios sąnaudų auditoriaus pareigos

Išlaidų auditorius turi planuoti savo veiklą ir privalo parengti tinkamą audito programą. Audito metu priimta procedūra ir programa bei įvairios formos ir dokumentai turėtų būti nustatyti audito vadove. Audito programa turėtų būti parengta taip, kad apimtų įvairias audito sritis, kaip parodyta toliau:

1. Inventorius:

Išlaidų auditorius inventoriaus atžvilgiu turėtų išnagrinėti:

a) Ar inventoriaus dydis yra tinkamas arba per didelis, palyginti su gamybos programa?

(b) Ar pragręžimas yra labiausiai ekonomiškas?

c) Ar jis užtikrina optimalų užsakymo dydį?

d) Ar jame atsižvelgiama į saugojimo sąnaudas ir, kita vertus, sąnaudas?

e) Ar ji atkreipia dėmesį į įvairių daiktų ar prekių grupių pradžios laiką?

f) Ar gavimo ir išdavimo sistema sukelia gamybos kliūčių?

g) Ar tai apima per daug formų ir per daug popieriaus?

h) Ar yra galimybių sumažinti atsargų savikainą, atitinkančią gamybos poreikius?

(i) Ar inventorizacija pagal kainodaros knygą ir vadovybės patvirtinta fiziškai teisinga?

(j) Ar toks pat dėmesys ir rūpestis skiriamas pinigams, kurie paverčiami materialiu dalyku, pvz., žaliavomis, parduotuvėmis ir įvairiais ištekliais, skirtais likvidiems pinigams?

k) Ar žaliavų išleidimas daro gamybą pagal grafiko standartą ar kitaip, ar jis taikomas pagal patvirtintą grafiką?

l) Ar suvartojamų parduotuvių išlaidos atitinka standartą? Jei ne, kodėl gi ne?

2. Atidarymo ir uždarymo atsargos:

Išlaidų auditorius turėtų išnagrinėti šiuos duomenis apie atidarymo ir uždarymo atsargas:

i) a) kad atidarymo atsargos nėra pernelyg didelės, palyginti su gamybos apimtis per metus;

b) kad atidarymo atsargos, skirtos įvairioms darbo vietoms, iš tikrųjų atspindi faktinę fizinę atsargų dalį gamybos įmonėje ir nėra tik apskaitos rodiklis;

c) kad „Shop Foreman“ atsakomybė už gamykloje laikomų atsargų užpildymą yra aiški ir tinkamai dokumentuota; kad jis tinkamai registruoja faktinį suvartojimą, palyginti su faktiniu pasitraukimu iš atsargų.

(ii) Svarbus yra prekybos ir pelno (nuostolio) ataskaitoje bei balanse esančių sandorių atsargų vertinimas ir teisingas nurodymas.

Išlaidų auditorius taip pat turėtų išnagrinėti ir patvirtinti:

a) kad būtų tinkamai atliktas fizinis patikrinimas;

b) vertinimas yra teisingas, atsižvelgiant į faktines gamybos sąnaudas ir pripažintą vertinimo politiką;

c) kad atsargų apimtis atitinka gamybos apimtį ir kad ji neatspindi jokių pardavimo biudžeto ar gamybos biudžeto gedimų ar kliūčių;

d) nesaugių parduotuvių kiekis nėra nenormalus, palyginti su įprastu metinio vartojimo tarifu.

Išlaidų auditorius rekomenduos parduoti tokias neparduotas parduotuves, o tai reikštų, kad kapitalas bus be reikalo užblokuotas, kad būtų naudinga susirūpinimą keliantiems finansiniams ištekliams.

3. Parduotuvių išdavimo tvarka:

Išlaidų auditorius turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

a) kad medžiagų išvežimas iš parduotuvių į gamybinę parduotuvę yra mokslinis arba yra įtrauktas į patvirtintą tvarkaraštį ir leidžia gauti pajamas;

b) kad nėra galimybės prarasti arba pasislėpti gamybos sekcijose;

c) gamybos įmonėse susidariusios perteklinės medžiagos ir laužas grąžinami į sandėlius teisingai ir nedelsiant, kuriai reikia sumokėti vieneto gamybos sąnaudas. Jei perkeltos į kitas darbo vietas, buvo parengtas tinkamas pervedimo čekis ir kopijos išsiunčiamos į sąskaitas, parduotuves ir kt

4. Vykdomas darbas:

Išlaidų auditorius turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

(a) kad nebaigtas darbas buvo fiziškai patikrintas ir kad jis sutinka su neišsamių išlaidų kortelių likučiu;

b) nebaigtos gamybos vertinimas yra teisingas, atsižvelgiant į kiekvieno darbo, proceso ir vertę pagal darbo sąnaudų korteles arba proceso sąnaudų lapą;

c) nebaigta vertinti nebaigtos gamybos arba jos nepakankamai įvertinamos, taip dirbtinai didinant arba mažinant grynąjį pelną arba grynąjį turtą;

d) nebaigtos gamybos apimtis ar vertė nėra neproporcinga, palyginti su baigiamuoju pasibaigusiu laikotarpiu.

5. Darbas:

Reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:

(a) Atkreipiamas dėmesys į tinkamą darbo jėgos panaudojimą ir produktyvumo didinimą. Kelios produktyvumo komandos pabrėžė didesnio našumo svarbą. Todėl būtina įvertinti darbo našumą ir palyginti jį su standartine veikla, kad būtų galima palaipsniui gerinti darbo jėgos panaudojimą.

Indijos pramonės darbo jėga paprastai yra labai didelė, palyginti su panašiomis pramonės šakomis kitose išsivysčiusiose šalyse; mūsų tikslas turėtų būti pasiekti šį lygį, nors ne iš karto, bet per tam tikrą laiką. Tokio pobūdžio tyrimas suteiktų idėją, kad toks neveiksmingumas yra toks, kad būtų galima laiku imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti maksimalų darbo jėgos panaudojimą ir sumažinti darbo sąnaudas;

b) Darbo sąnaudos skiriamos skirtingoms darbo vietoms, atsižvelgiant į laiko arba darbo korteles.

6. Pajėgumų panaudojimas:

Išlaidų auditorius turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

(a) kad bet kokiose gamybos parduotuvėse ar transporto priemonėse nenaudojamų pajėgumų paskirstymas nėra per didelis;

b) gamybos apimtis ir bendra mašinų darbo valandų dalis yra proporcingos. Kitaip tariant, panaudotos mašinos valandos davė optimalų pasukimą.

7. Pridėtinės išlaidos:

Išlaidų auditorius apsvarstys ir patvirtins:

a) netiesioginių išlaidų paskirstymas gamybai, pardavimui ar platinimui yra logiškas ir teisingas;

b) palyginti su gamybos apimtimi gamybos įmonėje, pridėtinės išlaidos nėra per didelės;

c) kad faktinės netiesioginės išlaidos neviršija biudžeto ar standartinių išlaidų ir kad bet kokie pokyčiai yra tinkamai paaiškinti ir į juos atsižvelgiama;

d) netiesioginių išlaidų santykis su apkrova atskirose gamybos įmonėse yra tinkamas;

e) Tinkamų pridėtinių išlaidų paskirstymo (tiek gamybos, tiek pardavimo) teisingumą patvirtins išlaidų auditorius;

f) kad galutinių produktų ir nebaigtų produktų pridėtinių išlaidų paskirstymas atitinka teisingus principus.