Konkurencingos įmonės pusiausvyra dėl veiksnių užimtumo

Konkurencingos įmonės pusiausvyra dėl veiksnių užimtumo!

Šiuo metu mums rūpi įmonės pusiausvyra veiksnių rinkoje. Tai reiškia, kad čia esame susirūpinę dėl įmonės pusiausvyros, atsižvelgiant į veiksnio, kurį jis turi naudoti, dydį.

Įmonė bus subalansuota, kai derins įvairius veiksnius taip, kad ribinis bet kokio dviejų veiksnių techninio pakeitimo lygis yra lygus jų kainų santykiui (MRTS ab = P a / P b ) ribinių produktų veiksnių, kuriuos mes turime, atžvilgiu gali teigti, kad įmonė turi pusiausvyrą dėl veiksnių naudojimo, kad:

MP a / P a = MP b / P b = MP c / P c

Kur a, b ir c reiškia įvairius gamybos veiksnius, MP už veiksnių ribinius produktus ir P faktorių kainas.

Toliau paaiškinsime, kaip įmonė nustato absoliutų vieno kintamojo faktoriaus, kurį ji turi naudoti ar panaudoti, dydį ir kokie veiksniai lemia jo sprendimą. Tiek veiksnių, tiek produktų rinkose, kuriose įmonė gali atsidurti, gali būti įvairių galimų situacijų.

Šioje analizėje manome, kad įmonė susiduria su puikia konkurencija tiek veiksnių, tiek produktų rinkose. Be to, atlikdami analizę darome prielaidą, kad verslininkas, kuris turi samdyti kitus gamybos veiksnius, yra racionalus, ty bando padidinti savo pelną.

Priimdamas sprendimą dėl naudojamo veiksnio vienetų skaičiaus, racionalus verslininkas vadovausis sąnaudų pasikeitimu dėl koeficiento vieneto įdarbinimo ir pajamų pokyčių, gautų parduodant papildomą produktą, kurį gamina šis faktoriaus vienetas.

Verslininkas palygins pajamų pokyčius su papildomo veiksnio vieneto naudojimo kaštų pokyčiu. Jei pajamų, atsiradusių dėl papildomo faktoriaus vieneto įdarbinimo, pokytis viršija nuomos sąnaudų pasikeitimą, įmonei bus naudinga įdarbinti šį vienetą.

Pajamų pokyčiai, atsirandantys dėl papildomo faktoriaus vieneto įdarbinimo, vadinami Marginal Revenue Product (MRP), o sąnaudų pokytis, atsiradęs nuomojant papildomą faktoriaus vienetą, vadinamas ribinio koeficiento kaina (MFC).

Įmonė imsis taikyti vis daugiau ir daugiau vienetų veiksnių, jei ribinis pajamų veiksnys, viršijantis faktorių, viršys ribines veiksnių sąnaudas. Bendrovė nenaudos papildomo faktoriaus vieneto, jei jo ribinių veiksnių kaina yra didesnė už ribinį pajamų produktą, nes tai nebus naudinga įmonei.

Ūkio subjekto pelnas bus maksimalus, kai jis naudoja tokį skaičių vienetų, kad jo ribinių pajamų produktas būtų lygus ribiniam faktoriaus kainai.

Todėl įmonė pasieks pusiausvyrą, kai veiksmas bus įvykdytas, jeigu bus įvykdyta ši sąlyga:

Ribinių pajamų produktas = ribinės vertės kaina

MRP = MFC

MRP ir faktoriaus lygiavertiškumas MFC yra būtinas, bet ne pakankama įmonės pusiausvyros sąlyga dėl veiksnio panaudojimo. Kad įmonė būtų subalansuotoje padėtyje, taip pat turi būti įvykdyta antrojo užsakymo sąlyga.

Ši antrojo užsakymo sąlyga yra ta, kad ribinė pajamų kreivė turi sumažinti ribinio faktoriaus sąnaudų kreivę nuo viršutinės pusiausvyros taško. Kitaip tariant, ši antrojo užsakymo sąlyga nurodo, kad užimtumui, viršijančiam pusiausvyros lygį, ribinis pajamų produktas turi būti mažesnis už ribines veiksnių sąnaudas; ir užimtumui, kuris yra mažesnis už pusiausvyros lygį, ribinis pajamų produktas turi būti didesnis už ribines veiksnių sąnaudas.

Taigi, siekiant išlaikyti pusiausvyros lygį, turi būti laikomasi šių dviejų sąlygų:

(1) MRP = MFC

(2) MRP kreivė turi sumažinti MFC kreivę iš viršaus

ARBA

Už darbą, didesnį už pusiausvyrą, MRP <MFC ir

Už darbą, mažesnį už pusiausvyrą, MRP> MFC

Kai produktų rinkoje konkurencija yra tobula, individuali įmonė negali daryti įtakos produkto kainai, keisdama savo produkcijos lygį, todėl ji turi atsižvelgti į rinkoje valdomą produkto kainą, kaip nurodyta, ir tik koreguoja savo produkcijos lygį taip, kad padidinti savo pelną.

Kadangi puikiai konkuruojančiai įmonei produktų rinkose nurodyta kaina rinkoje ir pastovi vidutinė pajamų kreivė, su kuria susiduria, yra horizontali tiesi linija, o ribinė pajamų kreivė sutampa su juo. Už tai, kaina = MR.

Todėl įmonė, veikianti gaminio rinkoje esant tobulai konkuruojančioms sąlygoms, ribinio pajamų veiksnys (MRP) bus lygus ribinio produkto (VMP) produkto vertei. Taigi, esant puikiai konkurencijai produktų rinkoje, MRP ir VMP kreivės bus tokios pačios.

Veiksmingoje rinkoje vyrauja tobula konkurencija, kai:

(1) Šis veiksnys yra vienodas, o pirkėjai yra identiški pardavėjo požiūriu;

(2) Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai turi puikią informaciją apie dabartinius rinkos pasiūlymus;

(3) Pirkėjų ir pardavėjų skaičius yra labai didelis; ir

(4) Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai gali laisvai patekti į rinką arba iš jos išeiti.

Kai įmonė susiduria su tobula konkurencija veiksnių rinkoje, ji negali paveikti veiksmo kainos, keisdama savo veiksnių užimtumo lygį. Vienos įmonės paklausa dėl šio veiksnio yra tokia maža, lyginant su bendru paklausos veiksniu, kad bet koks jo paklausos faktoriui pakitimas neturės įtakos jo kainai.

Ji turi atsižvelgti į kainos koeficientą, kuris jam yra nustatytas ir pastovus. Įmonė gali naudoti tiek daug veiksnių. Todėl faktoriaus rinkos faktoriaus rinkos faktoriaus pasiūlos kreivė veiksmo rinkoje bus visiškai elastinga (horizontali tiesia linija) esant vyraujančiai faktoriaus kainai.

Dėl šios priežasties įmonei, veikiančiai tobulos konkurencijos sąlygomis veiksnių rinkoje, papildomos papildomo vieneto nuomos išlaidos bus lygios kainos, kuri išlieka nepakitusi, kaina. Taigi faktoriaus rinkoje nedidelės faktorinės sąnaudos, esant puikiai konkurencijai, yra lygios faktoriaus kainai (P F = MFC).

Tai parodyta 32.5 pav. Šiame paveiksle valdančiosios faktoriaus kainos rinkoje yra OP, kurią įmonė turi priimti kaip nustatyta ir pastovi. Faktoriaus (arba AFC kreivės) tiekimo kreivė yra horizontali tiesia linija ir MFC kreivė sutampa su juo.

Kaip paaiškinta pirmiau, įmonė ir toliau naudos daugiau faktoriaus vienetų tol, kol ribinis pajamų produktas bus didesnis už ribines veiksnių sąnaudas ir pasieks pusiausvyros padėtį, kai ribinis pajamų produktas yra lygus ribinėms veiksnių sąnaudoms.

Kaip ir šiuo atveju, kai tiek veiksnių, tiek produktų rinkose vyrauja tobula konkurencija, MRP yra lygi VMP ir MFC = P., galime teigti, kad įmonė, veikianti tobulos konkurencijos sąlygomis, pasieks pusiausvyrą faktoriaus lygiu užimtumas, kai VMP yra lygus faktoriaus kainai.

32.5 pav. Įmonė turi pusiausvyrą ON įdarbinimo lygiu (arba E taške), kurioje VMP (arba MRP) yra lygi faktoriaus (arba MFC) kainai. E taške, antrojo užsakymo sąlyga taip pat yra įvykdyta, nes VMP (arba MRP) kreivė pjauna MFC kreivę iš viršaus. 32.5 pav. Pastebėsite, kad ribinis pajamų produktas (MRP) taip pat yra lygus MFC A taške.

Tačiau A negali būti pusiausvyros padėtis, nes antrosios eilės sąlyga nėra įvykdyta. A taške VMP arba MRP kreivė mažina MFC kreivę iš apačios, ir įmonė bus naudinga toliau didinti užimtumą. Taigi, E yra pusiausvyros taškas, kur MRP = MFC arba VMP = faktoriaus kaina ir MRP kreivė mažina MFC kreivę iš viršaus.

Apibendrinant galima teigti, kad pusiausvyroje esant tobulai konkurencijai tiek veiksnių, tiek produktų rinkose:

MRP = MFC = P F

Kadangi MRP ir VMP yra lygūs, kai gaminių rinkoje yra puiki konkurencija, MRP = VMP = MFC = P F

Taigi darome išvadą, kad esant puikiai konkurencijai abiejose rinkose, gamybos veiksnys gaus kainą, lygią ribiniam pajamų produktui, kuris, esant tobulai konkurencijai tiek veiksnių, tiek produktų rinkose, yra lygus jos ribinio produkto vertei.

Norint sužinoti, ar įmonė uždirba pelną ar nuostolius, taip pat turime parengti vidutinę pajamų produkto kreivę (ARP), kaip parodyta 32.6 pav. Iš šio skaičiaus matyti, kad kai įmonė yra pusiausvyra į užimtumo lygį (ty E taške), vidutinis pajamų produktas, kuris yra lygus RN, yra didesnis nei vidutinė faktoriaus kaina (AFC), kuri yra lygi EN.

Todėl ER yra pelno vieneto koeficientas. Stačiakampis PERQ yra bendras įmonės uždirbtas pelnas. Taigi, atsižvelgiant į faktoriaus kainą OP ir pusiausvyrą E, įmonė daro super-normalų pelną, naudodama GM veiksnius.

Trumpuoju laikotarpiu įmonė gali uždirbti tokį pelną. Tačiau tai negali įvykti ilgainiui, nes dėl šių pelno pritraukimo kitos įmonės ilgą laiką pritrauks į tą pramonę, kuri naudoja šį veiksnį. Apibendrinant galima teigti, kad, nors per trumpą laiką įmonės gali gauti viršnacionalinį pelną, tačiau ilgainiui įmonės bus koreguojamos, kad būtų uždirbtas tik normalus pelnas.